Pradžių pradžia

Žurnaluose pasirodžiusi Garmastan tepalo reklama papiktino mamas. Žindančias mamas vienijanti organizacija „Pradžių pradžia“ drauge su kitomis organizacijomis ir aktyviais pavieniais asmenimis kreipėsi į Konkurencijos tarybą su prašymu įvertinti reklamos teisingumą.

WABA (Pasaulinis aljansas už žindymą) paskelbė 2010 metų Pasaulio savaitės už žindymą (WBW) temą/devizą, patvirtintą WABA vykdomojo komiteto pasitarime.

Pasaulio savaitės už žindymą (WBW) tema 2010 metais:

 Žindymas – tik 10 žingsnelių! Palankiu naujagimiui keliu.

Pasaulio savaitė už žindymą švenčiama kiekvienais metais pirmąją rugpjūčio savaitę. Jos tikslas – atkreipti visuomenės, vyriausybių dėmėsį į žindymo reikšmę, kad užtikrintų žindymo paramą.
Atsijungti

Jau nuo seniausių laikų tėvai savo kūdikius nešiodavo įvairiausiose nešynėse, nes kūdikiai nori ir turi būti nešiojami, o tėvams labai patogu abi rankas turėti laisvas.

Nešynė išsiskiria savo paprastumu. Labai lengva ją užsidėti ir įsodinti kūdikį. Persimesti nešynę per petį trunka tik akimirką - nesvarbu, ar norime nešynę užsidėti iš priekio, iš šono ar ant nugaros.

Tokia nešynė užtikrina nuolatinį ryšį su vaiku. Tyrimais nustatyta, kad nešiojami kūdikiai yra ramesni, linksmesni, mažiau verkia, geriau vystosi. Būdami nešynėje arti tėvų, jie gali ramiai stebėti pasaulį ir mokytis.

Kas yra svarbu pasirenkant nešynę

Vitamino D reikšmė

Vitaminas D jau nebeįvardinamas kaip vitaminas, bet vertinamas kaip hormonas ir turi svarbios reikšmės ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Taip pat, jis yra svarbus nei vien kalcio apykaitai ir įvardijamas kaip labai reikšmingas užtikrinant imuninės sistemos veiklą. Be to, vitamino D – vienintelės steroidinės sistemos – poreikiai nėra užtikrinami natūraliai.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuolaikinėje visuomenėje, suaugusiems labai dažnai trūksta vitamino D,  ir todėl gali pasireikšti išsėtinė sklerozė, reumatoidinis artritas, TBC, diabetas ir įvairios vėžio rūšys.

Tad kaip tai siejama su žindymu? Vaikams gali trūkti vitamino D, nes jo trūksta pačioms motinoms, o kūdikiai mažai būna saulėje.  Todėl šios dilemos sprendimui JAV mokslininkai siūlo motinoms vartoti dideles vitamino D dozes.

JAV tyrėjai teigia, kad žindymas keturis mėnesius ar ilgiau gali pagerinti kūdikių plaučių veiklą.

 Žurnale Thorax publikuotoje studijoje teigiama, kad kūdikio fizinės pastangos žindant ir žindimo trukmė turi teigiamos įtakos kūdikio plaučių tūriui.

Atradimai parodė, kad žindyti vaikai, giliai įkvėpę, galėjo išpūsti daugiau oro, lyginant su bendraamžiais, kurie niekada nebuvo žindyti.

Šaltinis:

http://www.presstv.ir/detail.aspx?id=75055&sectionid=3510210

Olandijos mokslininkai teigia, kad tam, kad apsaugotų vaikus nuo pasikartojančių ausų uždegimų, tėvai neturėtų jiems duoti čiulptukų.

Žurnale  Family Practice publikuotame straipsnyje autoriai teigia, kad vaikai, kuriems duodami čiulptukai tampa dvigubai jautresni pasikartojančioms ausų infekcijoms.

Atradimai rodo, kad naudojant čiulptuką, bakterijos gali migruoti iš nosies į vidurinę ausį, dėl to 90 proc. padidėja ausų infekcijos tikimybė.

Utrechto universiteto Medicinos centro tyrėjai teigia, kad pirminė infekcija sudaro prielaidą tolimesniems infekcijos pasikartojimams.  Ausų uždegimas, mediciniškai vadinami otitis media, yra dažnas vaikų susirgimas. Savaime vidurinės ausies uždegimas praeina per 2-3 dienas net specialiai negydant.

Šaltinis:

http://www.presstv.ir/detail.aspx?id=60889&sectionid=3510210

Naujai atliktos studijos Danijoje rezultatai parodė, kad mažiau žindomi tie kūdikiai, kuriems pirmą gyvenimo savaitę duodamas čiulptukas.

Dauguma mamų susiduria su žindymo sunkumais pirmą savaitę po gimdymo dažniausia dėl neteisingos žindymo technikos ir turi problemų pasirinkdamos žindymo padėtį. Tačiau naujai atliktos studijos rezultatai parodė, kad tai neturi įtakos žindymo trukmei.

Aarhuso (Danija) universiteto tyrėjai Hanne Kronborg ir Michael Vaeth perspėja moteris, kurios nori žindyti kūdikius, kad neduotų čiulptukų pirmosiomis savaitėmis po gimimo.

Išimtinis žindymas apsaugo vaikus nuo daugelio ligų: sumažina vaikų mirtingumą nuo diarėjos ir elektrolitų sutrikimus [1]; palyginus išimtinai žindomus vaikus su visai nežindomais, rizika susirgti diarėja jiems padidėja 82 proc. [2], vaikams, kurie nebuvo žindyti iš krūties, rizika susirgti pneumonija buvo septyniolika kartų didesnė negu tiems, kurie buvo vien žindomi motinos pienu. Ši reliatyvi rizika vaikams iki 3 mėnesių amžiaus buvo 61 proc., vėliau sumažėjanti iki 10proc. Kieto maisto įvedimas susijęs su santykine rizika –13.4 proc. visiems vaikams ir 17.5 proc.vaikams iki 3 mėnesių amžiaus [3]. Lietuvoje viename iš tyrimų buvo atkreiptas dėmesys į kūdikių sergamumą (2003). Analizuojant 0–12 mėn. kūdikių sergamumą, nustatyta, kad maitintiems išimtinai motinos pienu, ūminės infekcinės ligos – konjunktyvitai, piodermijos, diarėjos, otitai, ŪVRI, pneumonijos ir kt., alerginės būklės diagnozuotos 20,2 iš 100 kūdikių.

Reikia pabrėžti, kad papildomas maitinimas turėtų būti pradėtas po šeštojo gyvenimo mėnesio sukaktuvių. Kaip 4–8 mėn. kūdikių žindymo ir valgymo įpročiai įtakoja jų vaisių ir šviežių daržovių pripažinimą tyrinėjusios C. A. Forestell, J. A. Mennella nustatė, kad, įvedant naujus produktus, žindymas suteikia privalumų tais atvejais, jei motinos įvesdamos maistą į kūdikio racioną pačios tuos produktus reguliariai valgė. Po nujunkymo, tie vaikai, kurių motinos nuolat valgydavo tiriamus produktus, greičiau priprasdavo prie jų skonio ir kvapo.[1]

Didelis ankstyvo papildomo maitinimo trūkumas yra per didelis valgomosios druskos suvartojimas. Kūdikių inkstai yra dar nepakankamai subrendę. Sveiki kūdikiai gerai toleruoja didesnį Na suvartojimą, bet nesubrendę inkstai nesugeba išskirti didesnio Na kiekio. Natūraliai maitinamas kūdikis per dieną gauna tokį valgomosios druskos kiekį, kuris atitinka 1 mmol/kg. Motinos piene Na yra 6-7 mmol/l. Na kiekis padidėja 3–4 kartus, jei duodami neadaptuoti mišiniai, ir 10 kartų – kai valgomi įvairūs kiti papildomi maisto produktai. Amerikos pediatrijos akademijos Mitybos komitetas teigia, kad per didelis valgomosios druskos vartojimas kūdikystėje yra susijęs su hipertenzinės ligos atsiradimu suaugus, nors negalima atmesti ir svarbių genetinių bei aplinkos faktorių.[1]

Daugelis mokslininkų įrodė, kad ankstyvas papildomų produktų davimas ir trumpa maitinimo motinos pienu trukmė nulemia nutukimo atsiradimą vyresniame amžiuje.