Motinai ir kūdikiui palankios bendruomenės programa

Atviras laiškas

Mes medikai: gydytojai pediatrai, neonatologai, akušeriai-ginekologai, bendrosios praktikos gydytojai bei bendruomenės slaugytojos ir akušerės, atsakingi už motinos ir naujagimio, o vėliau kūdikio, bei vaiko sveikatą, kreipiamės į savo kolegas, visuomenę, politikus, nuo kurių priklauso Lietuvos sveikatos politika, o ypač į žiniasklaidos atstovus, griežtai protestuodami prieš platinamą klaidingą informaciją apie sveikos gyvensenos pradmenis kūdikystėje. Apeliuojame į kolegų medikų profesinę kompetenciją, etiką ir sąžinę, kai dėl žinių stokos ar sąmoningai, vaikydamiesi pelno, žiniasklaidoje pateikia priešingas žinias toms, kuriomis šiuo metu vadovaujasi sveikatos priežiūros įstaigos, ruošdamos naujus medicinos darbuotojus, rengdamos tobulinimosi kursus sveikatos specialistams ir tėvams apie saugią motinystę bei kūdikio, kaip būsimos sveikos visuomenės nario, sveikatos užtikrinimą. Nei vienas vaikų temomis spausdinamas leidinys Lietuvoje neatsispiria prieš komercinę pieno mišinių gamintojų paramą, tuo būtu įtakojančią tendencingus straipsnius apie kūdikių priežiūrą. Žurnale "Tavo vaikas", ypač populiariame tarp nėščių ir pagimdžiusių motinų, gyd.-pediatrė nuolat pateikinėja pasenusias ir net mokslui prieštaraujančias žinias, ypač susijusias su motinos laktacija. Pvz.: kolegė teigia, "kad pienas nuo pat pradžių gamintųsi sklandžiai , rekomenduojama pirmomis savaitėmis maitinti kūdikį kiekvieno maitinimo metu, iš abiejų krūtų, o likusį pieną kruopščiai nutraukti , kad išvengti mastito po maitinimo likusį pieną labai gerai nutraukti, kad vaikutis mažiau traumuotų spenelius, nereikėtų jo prie krūties laikyti ilgiau nei 20 min.(!!!)"("Tavo vaikas" 1999 Nr. 1, 2000 Nr. 2). Moksliniai tyrimai rodo, jog sėkmingą pieno gamybą laiduoja ankstyvas, pagal naujagimio poreikius taisyklingas žindymas, praėjus pusvalandžiui po gimdymo. Pieno nutraukimas po maitinimo nėra mastito profilaktikos priemonė. Visiškas krūties ištuštinimas reikalingas tik labai išskirtinais atvejais, gydant laboratoriškai patvirtintą pūlingą mastitą. Speneliai įtrūksta tik dėl netaisyklingo kūdikio priglaudimo prie krūties, o per anksti nuo krūties atitrauktas kūdikis, kuris į maitinimo pabaigą valgo su pertraukomis, gali negauti ypač riebaus ir kaloringo maisto. Lietuvoje, siekiant sumažinti kūdikių mirtingumą 30proc. (pagal Lietuvos Sveikatos programą 1997-2010 m.m. patvirtinta Lietuvos Respublikos seimo 1998m. liepos 2 d. nut. VIII-833) būtina padidinti 6 mėn. žindančių motinų iki 40proc. Lietuvoje SAM Respublikinio Mitybos centro duomenimis 1999m. iki 6 mėn. žindė tik 6,6 proc. motinų, o žindė ir maitino kitais produktais 22,2 proc. motinų. Medikų pateikiama klaidinanti informacija gali visiškai atgrasinti motinas nuo žindymo, kuris vaizduojamas ne kaip geriausia kūdikio priežiūros galimybė, o kaip daug problemų sukeliantis ir varginantis dalykas. Taip pat kreipiamės ir į žiniasklaidos atstovus, taikyti griežtesnius kriterijus straipsnių autoriams - medikams rašantiems kūdikių mitybos ir priežiūros klausimais. Siūlome išsiaiškinti mediko kompetenciją aptariamoje srityje, gauti iš jo patvirtinimą, kad pateikta informacija neprieštarauja sveikatos ugdymo politikai, remiasi naujausiomis mokslinėmis žiniomis ir rekomendacijomis. Griežtai protestuojame prieš kompanijas, platinančias motinos pieno pakaitalus ir maitinimo priemones (buteliukus ir žindukus), grubiai pažeidžiančias Pasaulio Sveikatos Organizacijos Tarptautinį motinos pieno pakaitalų rinkodaros Kodekso 4 ir 5 str. dėl pakaitalų reklamos visuomenei. Minėto žurnalo "Tavo vaikas"(2000 Nr.3) priede "Vaikutis", kurį remia firma "Dipreva", gausu tokios informacijos, kuri ugdo būsimą vartotoją. Straipsnelyje (be autoriaus) "Kiek per dieną turi išgerti vaikas" pateikiama lentelė, jog nuo 0-4 mėn. kūdikis turi išgerti apie 140 ml skysčio, net nenurodant, kokio skysčio, pieno ar vandens, kokiems kūdikiams tai siūloma, žindomiems ar maitinamiems dirbtinai. Pasaulio Sveikatos Asamblėjos (WHA39.29) rezoliucija teigia, jog " bet koks maistas ar gėrimas, duotas anksčiau, negu jis reikalingas kūdikio mitybiniams poreikiams patenkinti, gali trukdyti žindymo pradžiai ar palaikymui , todėl negali būti propaguojamas ar skatinamas vartoti šio amžiaus kūdikiams". Dezinformacijos kupina ir HIPP firmos platinama vaizdajuostė "Pirmieji kūdikio metai". Visiškai netoleruotinas "Mamos telefonas", kuriuo konsultuoja apie kūdikio maitinimą ("Tavo vaikas" 1999 Nr. 11, 2000 Nr.3 priedas "Vaikutis"ir visi kiti numeriai) . Beje, niekur nepabrėžiama, jog konsultuojama apie dirbtinį maitinimą. Tačiau, ar gali konsultantas, nežinantis kūdikio sveikatos problemų, motinos žinių apie žindymą, savo nuožiūra rekomenduoti dirbtinį maitinimą, nutylėdamas visas galimas neigiamas pasekmes motinos ir kūdikio sveikatai? Tik 2 proc. (SAM Respublikinis Mitybos Centras) motinų dėl vienokių ar kitokių priežasčių visai sąmoningai renkasi dirbtinį maitinimą. Visais kitais atvejais motinos trokšta savo kūdikius žindyti, bet apie 70proc. praranda pieną dėl žinių ir kvalifikuotos pagalbos stokos. Šią spragą virtuoziškai išnaudoja motinos pieno pakaitalais ir maitinimo priemonėmis prekiaujančios kompanijos, pvz. įtraukdamos į naujagimio kraitelio būtinų daiktų sąrašą "2 buteliukus, 2-3 buteliukų žindukus (…), 2 čiulptukų rinkinius ir t.t.", labai nežymiai parašydamos, "jei mama nežindys kūdikio krūtimi (kodėl ji turėtų nežindyti?) ("Tavo vaikas"2000 Nr.3 priedas "Vaikutis"). Toks žurnalas didelėm raidėm turėtų skelbti, jog jis skiriamas dirbtinai maitinamų kūdikių tėvams. Ypač svarbu pabrėžti, jog dirbtinį maistą, ypač specialų, kaip mažinantį atpylimą, kūdikiui gali skirti tik kūdikio gydytojas, gerai išsiaiškinęs priežastis, kodėl to reikia. Saugodami būsimų Lietuvos piliečių sveikatą raginame valstybės veikėjus ypač susirūpinti tokia firmų ir neatsakingų kolegų - medikų veikla, kuri sudaro sąlygas jau nuo kūdikystės plisti daugybei infekcinių ir neinfekcinių ligų ir kuo skubiau Lietuvoje įteisinti PSO parengtą Tarptautinį motinos pieno pakaitalų rinkodaros kodeksą. Sudaryti tokias sąlygas, kad platinama informacija apie kūdikių priežiūrą ir mitybą būtų tikrinama specialistų, profesinių ir nevyriausybinių organizacijų, veikiančių vaikų gerovės labui, o pažeidėjai griežtai baudžiami. Lietuvos akušerių-ginekologų draugijos prezidentė med. dr. R. Nadišauskienė, Kūdikių natūralaus maitinimo rėmimo draugijos pirmininkė Dr. G.Levinienė, UNICEF Lietuvos nacionalinio komiteto Kūdikių žindymo skatinimo programos vadovė D. Šniukaitė, Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas prof. habil.dr. V.Usonis, Kauno perinatalinio centro, KMU akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. habil.dr. V.M.Čigriejienė, KMUK vyriausioji slaugos specialistė Motinos ir vaiko sveikatos priežiūrai Z.Zailskienė, Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų direktoriaus pavaduotojas gydymui V.Rudzinskas., KMUK neonatologijos klinikos vadovas A.Pužas, VU Neonatologijos klinikos vadovas prof. habil. dr. V.Basys, KMU Šeimos medicinos klinikos vadovas, SAM neetatinis vyr. BPG doc. Dr. L.Valius, VU Bendrosios praktikos gydytojų centro vadovas doc. Dr. E.Razgauskas, KMU profilaktinės medicinos katedros profesorius habil.dr.Ž.Padaiga, KMU socialinės pediatrijos laboratorijos vedėjas habil.dr. A.Zaborskis, UNICEF Lietuvos nacionalinio komiteto direktorius J.Pusvaškis, KMUK Palankios naujagimiams ligoninės programos koordinatorė E.Markūnienė, SAM Respublikinio mitybos centro direktorė, valstybinės programos "Kūdikių ir vaikų iki 3 m. amžiaus mitybos gerinimas" vadovė dr. K.Kadziauskienė, SAM Respublikinio mitybos centro sektoriaus vadovė dr. R.Bartkevičiūtė, PSO atstovas Lietuvoje dr. R.Petkevičius, VU Pediatrijos centro vadovas prof. habil.dr P.Kaltenis, Lietuvos perinatalinės medicinos asociacijos prezidentas dr. A.Liubšys, Leidybos ir informacijos centro "Už gyvybę" direktorė B.Obelenienė.

Į puslapio pradžią