VšĮ “PRADŽIŲ PRADŽIA” savanorė, vaikų gydytoja – rezidentė Jūratė Olševskaitė, VU MF
ILGALAIKIS ŽINDYMAS – MITAI IR TIESA
Ilgalaikis žindymas – tai žindymas ilgiau nei vienerius metus. Jei apie tokį terminą paklaustumėm eilinės Nigerijos pilietės, ji nesuprastų apskritai kam toks reikalingas, o norvegė greičiausiai pamanytų, jog kalba eina apie žindymo grįžus į darbą tęsimą. Tuo tarpu Lietuvoje dar neretai mamai reikia įrodinėti išimtinio žindymo vos iki 6 mėnesių amžiaus naudą, o ką jau kalbėt apie žindymą metus ar du. Labiausiai gaila, jog tenka ir iš medikų išgirsti nepagrįstų pasisakymų, jog žindymas virš metų jokios naudos neduoda, kad pienas būna nebemaistingas ar dar kažin koks.
Kokie žindymo terminai yra rekomenduojami pasaulinių sveikatos lyderių? Amerikos Pediatrijos Akademija rekomenduoja žindyti bent 12 mėnesių ir ilgiau tiek, kiek mama ir vaikas nori. Pasaulinė sveikatos organizacija (WHO) bei Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF) rekomenduoja žindyti bent 2 metus ir ilgiau, jei vaikas ir mama nori.
Kokie mitai verčia mamą, paklaustą, kiek laiko planuoja žindyti savo vaikelį, atsakyti „iki metų“, ir kokia tiesa turėtų jai padėti apsigalvoti?
SAVARANKIŠKESNIS IR RAMESNIS VAIKAS – TIESA!
Bijoma, jog ilgai žindomas vaikas bus išlepęs, „mamyčiukas“, ar vėluos jo savarankiškumo vystymasis. Seniai pastebėta, jog žindomi vaikai labiau pasitiki savimi, o tai jiems padeda drąsiau žengti pasaulio pažinimo keliu. Mažylis vos pradėjęs vaikščioti, vis atsisuka įsitikinti, ar kartu lydi jį mama, kuri iškilus pavojui visada bus šalia ir jam padės. Tą saugumo jausmą ir užtikrina žindymas. Vaikutis po įspūdžių kupinos dienos sugrįžta prie mamos krūties nusiraminti, pasiguosti, pasidalinti patirtais įspūdžiais. O atėjus laikui ir sutiksėjus vidiniam laikrodžiui, žindomas vaikas lengviau išgyvena natūralų atsiskyrimą nuo mamos. Tą patvirtina ir vaikų psichologai.
Žindymas sąlygoja emocinį prisirišimą, dėl kurio mamos tęsia žindymą vaikui atšventus pirmąjį gimtadienį. Prisiglaudęs prie krūties vaikas lengvai nusiramina, jei buvo sudirgęs ar pervargęs. Žindomas vaikas lengviau paguodžiamas, kai užsigauna, serga ar įsižeidžia. Taip pat žindymas padeda vaikui užmigti po aktyvios dienos.
SOTESNIS VAIKAS – TIESA!
Tiesa, jog pusmečio sulaukiusiam kūdikiui, vien mamos pieno mitybiniams poreikiams patenkinti nebeužtenka, tačiau yra kitų mamos pienos sudėties ir savybių aspektų, kurie užtikrina visavertę vaiko mitybą. Mamos žino, kaip neretai tenka susidurti su vaiko kaprizingumu maisto atžvilgiu. Nepakankamas vaiko mitybos racionas verčia nerimauti tėvelius. Žindančios mamos rečiau susiduria su vaiko išrankumu maistui, kadangi žindomas vaikas pripažįsta tą maistą, kurį vartoja jo mama. Be to, Kathryn G. Dewey, palyginusi pieno sudėtį 7-20 laktacijos mėnesiais, pastebėjo, kad riebalų, kalcio ir magnio kiekis motinos piene vėlyvos laktacijos metu buvo panašus į ankstyvos [1]. Tai rodo, jog net jei ir vaikas maitinamas ne taip subalansuotai, kaip tėveliams norėtųsi, mamos pienas užpildo tas mitybos spragas. Kiti tyrimai papildo įrodymus, jog vėlyvojo pieno sudėtis – artima priešpieniui, tai tarsi paskutinė imunizacija prieš visišką atjunkymą.
SVEIKESNIS VAIKAS – TIESA!
Mamos, kurių šeimoje neretas polinkis į alergijas, žino, jog pats efektiviausias būdas nuo alergijos apsaugoti savo atžalėlę – žindyti ir kuo ilgiau! Žindomų kūdikių ir vaikų tyrimas, atliktas Suomijoje, parodė, jog ilgai žindytiems vaikams rečiau pasireikšdavo alerginės reakcijos (atopija, egzema, maisto ir kvėpavimo takų alergija) [2]. Kitas tyrimas įrodė, jog žindymas sumažina riziką vaikui ateityje susirgti astma [3].
Ilgalaikis žindymas apsaugo nuo alergijos ir netiesiogiai, kadangi atitolina pavojingą kontaktą su dažniausiai alergijas sukeliančiais agentais, t.y. karvės ar sojos baltymais, esančiais ir motinos pieno pakaitaluose. Be to, mamos piene esantys faktoriai žarnyne sudaro apsauginį barjerą, saugantį organizmą nuo alergenų ir bakterijų patekimo.
Net kai vaikas gauna pagrindines dienos kalorijas su kietu maistu ar papildomai duodamu motinos pieno pakaitalu, tik motinos pienas aprūpina vaiko organizmą antikūnais prieš ligas. Imunologiniai faktoriai motinos piene išlieka ir net jų padaugėja būtent antraisiais laktacijos metais [4]. Taip Mama Gamta pasirūpina vaiko, pradedančio savarankiškai pažinti pasaulį, apsauga nuo infekcijų, kuriomis gali apsikrėsti pradėjęs dalintis žaislais, „ragaudamas“ aplinkos daiktus.
Jau 1996 metais E. E. Gulick atliktas tyrimas parodė, kad vaikai žindyti ilgiau, sirgo rečiau, nei tie, kuriuos maitinti krūtimi nustojo iki metų [5].
Nemažai mamų pasakoja, jog vaikai nesirgo nei ausies uždegimu, nei gripu ar kitomis vaikystei būdingomis infekcijomis iki tol, kol nenustojo žindyti. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad žindomi vaikai rečiau serga ausies uždegimu, turi geresnį regėjimą, sveikesnius dantis, yra stipresni fiziškai ir turi mažesnę riziką nutukti.
Mamos piene yra tūkstačiai antivirusinių, antibakterinių, antiparazitinių faktorių, apsaugančių nuo daugybės infekcijų ir ligų, pvz., žarnyno lazdelės sukelto viduriavimo, plaučių uždegimo, streptokokinės anginos, salmoneliozės, gripo, rotaviruso, raudonukės, kiaulytės, tymų, cukraligės, meningito, vaikystės vėžio (leukemijos). Šie apsauginiai antikūnai aptinkami motinos piene nesvarbu koks žindomo vaiko amžius.
Na, o jeigu jau taip nutiko, kad žindomas vaikelis visgi susirgo, žindymas užtikrins jo greitesnį pasveikimą, sumažins dehidratacijos riziką, hospitalizacijos tikimybę ir mažesnį svorio netekimą! Ir be abejo, sergančio vaiko patiriama ramybė ir komfortas prie mamos krūties yra neišmatuojami.
PROTINGESNIS VAIKAS – TIESA!
Daugumai jau yra žinoma, jog žindyti vaikai pasižymi geresniais protiniais sugebėjimais. Moksliniai tyrimai įrodė, jog vaikai, kurie buvo žindyti ilgiau, gavo reikšmingai didesnius protinių sugebėjimų įvertinimus, lyginant su vaikais, kurie buvo žindomi trumpiau [8, 9]. Gauti aukštesni žindytų vaikų I.Q. rezultatai, skaitymo, matematikos testų bei mokytojų įvertinimai [10], ko pasekoje šių vaikų pažinimo gebėjimai ir mokslo įvertinimai buvo geresni, lyginant su nežindytais ar trumpai žindytais vaikais.
Aukštesnio intelekto priežastis greičiausiai yra susijusi su faktoriais, ypač riebalų rūgštimis, kurių apstu mamos piene. Mišinukų gamintojų kompanijos įtraukė į motinos pieno pakaitalų sudėtį ir riebalų rūgštis, tačiau tyrimai nepatvirtino tokio pat mišinukų efekto intelekto koeficientui.
Ypač sparčiai antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda mokytis kalbos. Tyrimai rodo, jog žindymas turi teigiamos įtakos burnos ir jos atskirų dalių vystymuisi, kas pagerina kalbos raidą [6]. Nustatyta, jog išimtinai ir ilgai žindytų vaikų 6,5 m. amžiaus verbalinis (kalbos) intelektas yra didesnis, lyginant su nežindytų vaikų kalbos testų rezultatais [7].
Iki šiol yra atlikta nedaug tyrimų, lyginančių socialinę adaptaciją tarp krūtimi maitintų ir maitintų iš buteliuko motinos pieno pakaitalu vaikų. Vienas tyrimas yra patvirtinęs, jog žindyti vaikai geriau reaguodavo ir atitinkamai elgdavosi įvairiose socialinėse situacijose, nei vaikai, kurie išvis nebuvo žindyti. Pasak tyrėjų, jie pastebėjo, kad yra statistiškai reikšminga tendencija – kuo ilgesnis žindymo laikotarpis, tuo mažiau nustatoma elgesio sutrikimų [11].
NATŪRALESNIS VAIKAS – TIESA!
Ilgalaikis žindymas – tai natūrali žmogaus prigimtis. Tą patvirtina antropologai, kurie mano, jog žmogus turėtų žindyti ilgiau nei rekomenduojamus 1 metus. Dr. Katherine Dettwyler, analizuodama primatų žindymo ypatumus, padarė išvadą, jog natūrali žmonių žindymo trukmė yra maždaug nuo 2,5 metų iki 7 metų [12].
Visuomenėse, kuriose nėra spaudimo nutraukti žindymą, jo tęsimas virš metų yra ne tik priimtinas, bet to tiesiog natūraliai tikimasi. Pasak Dr. Katherine Dettwyler, dauguma vaikų, jei jiems būtų patiems leista nuspręsti, kada nutraukti žindymą, tą padarytų 3-4 metais. Todėl svarbu suprasti, kad ilgas žindymas yra normalus ir natūralus fiziologinis žmogaus procesas [13].
Ilgalaikis žindymas sumažina „žalingų įpročių“ riziką tarp vaikų. Portugalijoje, ištyrus 12-36 mėnesių amžiaus vaikus, nustatyta, jog beveik 70% turėjo nemitybinių įpročių, t.y., dauguma (apie 60%) naudojo žinduką ir apie 8% čiulpė nykštį. Tyrėjai nustatė ryšį tarp mitybos metodo ir nemitybinių įpročių ir padarė išvadą, jog kuo ilgesnis išimtinis žindymas bei pats žindymo laikotarpis, tuo mažiau pasitaiko nemitybinių įpročių [14]. Tą patvirtino ir Brazilijoje atliktas tyrimas, kurio išvados teigia, jog kuo ilgesnis žindymo laikotarpis, tuo trumpesnis žinduko naudojimas [15]. Tad, kuo ilgiau bus vaikas žindomas, tuo mažesnė tikimybė, jog jam prireiks dirbtinių mamos pakaitalų (žindukų, nykščio ir t.t.), tuo natūraliau jis augs.
SVEIKESNĖ IR GERESNĖ MAMA – TIESA!
Tenka išgirsti ir tokių nuomonių, jog ilgai žindydama mama išsenka, pervargsta, tampa nebepanaši į save ir t.t. Tačiau, iš tiesų, dažniau taip atsitinka ne dėl pieno gamybai sunaudojamos papildomos energijos, o dėl pagalbos namuose trūkumo, nepakankamos mamos mitybos. Juk buteliukų šveitimas užima kur kas daugiau laiko ir sueikvoja žymiai daugiau energijos, nei krūties pasiūlymas. Žindymas garantuoja poilsio akimirkas, kai mama gali atsipalaiduoti, pailsėti ir pasimėgauti minutėmis su savo mažyliu. Be to, žindymas slopina nervų sistemos atsaką į stresą, todėl mamos lengviau nusiramina. Laktacijos hormonai prolaktinas ir oksitocinas pasižymi ne tik atpalaiduojančiu poveikiu, tačiau taip pat stimuliuoja meilę, motinišką rūpestį ir elgesį. Pastebėta, jog žindančios mamos greičiau reaguoja ir geriau supranta vaiko poreikius.
Pasaulyje yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų, patvirtinančių ilgalaikio žindymo naudą mamos sveikatai. Ilgai žindančioms mamoms sumažėja rizika susirgti krūties, kiaušidžių [16], gimdos [17], endometriumo vėžiu [18], osteoporoze [19] ar reumatoidiniu artritu. Sumažėja insulino poreikis diabetu sergančioms moterims [20]. Be to, naujausių tyrimų duomenimis, ilgiau žindančios moterys, turi mažesnę riziką susirgti metaboliniu sindromu, sąlygojančiu širdies ligas, insulto bei diabeto vystymąsi. Ilgėjant žindymo laikotarpiui, rizika mažėja [22]!
Žindančios mamos džiaugiasi fiziologine laktacine amenorėja (menstruacijų nebuvimu) kartais net iki dvejų metų (!), natūraliu nevaisingumu pirmąjį žindymo pusmetį. Daugumai moterų žindant nesunkiai atsistato svoris [21].
Apibendrinimas
Kaip ilgai žindyti vaiką, yra kiekvienos šeimos savarankiškas sprendimas. Jei mama nusprendžia žindyti ilgiau nei metus, ji gali būti tikra, jog mokslinė bendruomenė ir didžioji dauguma pasaulio palaiko jos sprendimą. Žindymas iki ankstyvos vaikystės yra normalus, natūralus procesas, padedantis vaikui įgyti intelektinius, socialinius ir emocinius įgūdžius.
Žindydama vyresnį vaiką, nors ir vieną kartą per dieną, mama užtikrina ne tik tiesioginę naudą jam, bet ir svarbaus ryšio formavimąsi. Kiekvienas žindymas papildo vaiko mitybinius poreikius, stiprina imunitetą, mažina alergijų riziką, ir nesvarbu kiek jam metų.
Literatūros sąrašas
[1] Kathryn G. Dewey. Breast Milk Volume and Composition During Late Lactation (7-20 Months), Journal of Pediatric Gastroenterology, 1984.
[2] Saarinen UM, Kajosarri M. Breastfeeding as a Prophylactic Against Atopic Disease: Prospective follow-up Study until 17 years old, Lancet 346:1065-1069, 1995.
[3] Silvers KM, Frampton CM, Wickens K, Epton MJ, Pattemore PK, Ingham T, Fishwick D, Crane J, Town GI; Breastfeeding protects against adverse respiratory outcomes at 15 months of age. Matern Child Nutr. 2009 Jul;5(3):243-50. Epub 2009 Jan 4.
[4] Goldman and Goldblum. Immunologic Components in Human Milk During the Second Year of Lactation. Acta Paediatrica, 1983.
[5] E. E. Gulick. The Effects of Breastfeeding on Toddler Health. Pediatr Nurs. 1986 Jan-Feb;12(1):51-4.
[6] Davis, D. et al. Infant Feeding Practices and occlusal outcomes a longitudinal study. J Can Dent Assoc 1991; 57(7):593-594.
[7] Simmer K. An intervention promoting exclusive and prolonged breast feeding improved verbal intelligence scores in children at 6.5 years. Evid Based Med. 2008 Dec;13(6):181.
[8] Mortenson EL, MIchaelsen KF, Sanders SA, Reeinisch JM. The association between duration of breastfeeding and adult intelligence. Journal of the American Medical Association 2002;287:2365-2371
[9] Daniels M C, Adair L S. Breast-feeding infuences cognitive development of Filipino children. J Nutr. 135: 2589-2595, 2005
[10] L.J. Horwood. Breastfeeding and Later Cognitive and Academic Outcomes, Pediatrics, 1998.
[11] Ferguson D.M. Breastfeeding and Subsequent Social Adjustment in Six- to Eight-year-old Children. Journal of Child Psychology Psychiatric Allied Discipline, 1987.
[12] Dettwyler, Katherine PhD. A time to wean. Breastfeeding Abstracts. 14,1: 3-4. 1994.
[13] Dr. Katherine Dettwyler. A Natural Age of Weaning, 1997.
[14] de Albuquerque SS, Duarte RC, Cavalcanti AL, Beltrão Ede M. The influence of feeding methods in the development of nonnutritive sucking habits in childhood. Cien Saude Colet. 2010 Mar;15(2):371-8.
[15] Telles FB, Ferreira RI, Magalhães Ldo N, Scavone-Junior H. Effect of breast- and bottle-feeding duration on the age of pacifier use persistence. Braz Oral Res. 2009 Oct-Dec;23(4):432-8.
[16] Schneider AP, NE J Med, 1987
[17] Brock KE, Berry G, Brinton LA, Kerr C, MacLennan R, Mock PA, Shearman RP. Sexual, reproductive and contraceptive risk factors for carcinoma-in-situ of the uterine cervix in Sydney. Med J Aust. 1989 Feb 6;150(3):125-30.
[18] Petterson B et al, Acta Obstet Gynecol Scand, 1986.
[19] Blaauw R, Albertse EC, Beneke T, Lombard CJ, Laubscher R, Hough FS. Risk factors for the development of osteoporosis in a South African population. A prospective analysis. S Afr Med J. 1994 Jun;84(6):328-32.
[20]Davies HA, British Med J, 1989.
[21] Baker JL; Gamborg M; Heitmann BL; Lissner L; Sørensen TI; Rasmussen KM. Breastfeeding reduces postpartum weight retention. The American Journal Of Clinical Nutrition [Am J Clin Nutr] 2008 Dec; Vol. 88 (6), pp. 1543-51.
[22] Roan, Shari. A win-win for breastfeeding. Fit Pregnancy; Jun/Jul2010, Vol. 17 Issue 2, p22-22, 1p, 1 Color Photograph, 1 Chart.
