Ar karštą dieną reikia duoti vandens žindomam kūdikiui?

Konsultuoja: mama Asta

Remiantis PSO rekomendacijomis, išimtinai pagal poreikį krūtimi maitinamam sveikam kūdikiui iki 6 mėn. jokių papildomų skysčių duoti nereikia. Motinos pieną sudaro 86 proc. vandens, todėl jo pilnai užtenka tiek vaiko alkiui, tiek troškuliui patenkinti. Tikėtina, kad karštomis dienomis vaikas prašys dažniau pienuko ir kai kurie iš tų kartų prie krūties bus trumpi - reiškia, tuo metu jam tiesiog norėjosi atsigerti, o ne pavalgyti. Neribojant maitinimų dažnio ir buvimo prie krūties laiko vaikas pasiims iš mamos pieno tai, ko jam reikia. Bet koks papildomų skysčių davimas gali sutrikdyti pieno gamybą, o vaikas tuo metu negaus reikalingų kalorijų ir maisto medžiagų, kurias būtų gavęs su pienu (juk niekada neįmanoma įvertinti, kada ir kiek jis nori valgyti ar gerti). Įdubęs momenėlis iš tiesų yra vienas iš dehidratacijos požymių, bet tai turi įvertinti gydytojas. Be to, reikia atsižvelgti ir į kitus svarbius dehidratacijos požymius: retą šlapinimąsi, tamsios spalvos ir stipraus kvapo šlapimą, retą ir sunkų tuštinimąsi (nors MP geriantys vaikai gali retai tuštintis, bet išmatos turi būti minkštos, kaip visada), sausą, elastingumą praradusią odelę (sužnybus negrįžta iš karto į vietą), vaiko verkimą be ašarų, išsausėjusią burnos gleivinę ir kt. Svarbu, kad karštomis dienomis žindanti mama pasirūpintų ir savimi: gertų pakankamai skysčių, vengtų sunkaus fizinio darbo ir buvimo tiesioginėje saulėje per pietų metą. Šviesios ir ramios vasaros!

Konsultuoja: mama Vilija

Net ir karščiausiomis lietuviškos vasaros dienomis, žindomam kūdikiui greičiausiai pasireikš tik padidėjęs skysčių poreikis, o ne dehidratacija. Jei vaikas nevemia ir neviduriuoja, karštą dieną dehidratacija gali atsirasti, jei kūdikis yra paliktas ilgesniam laikui nevedinamoje, tiesiogiai kaitinamoje saulės aplinkoje (pvz.: automobilyje) arba visą dieną būnant tiesioginiuose saulės spinduliuose paplūdimyje. O to reiktų vengti ne tik kūdikiams bet ir suaugusiems žmonėms.

Pirmasis apsauginis fiziologinis padidėjusio skysčių poreikio požymis yra troškulys, dėl to kūdikis gali dažniau norėti (ir jam būtina pasiūlyti) žįsti. Netekus 1-3% kūno masės (vystantis I laipsnio dehidratacijai) pirmiausiai atsiranda lūpų, burnos gleivinės sausumas, kiek vėliau padidėja šlapimo koncentracija (šlapimas intensyvesnės geltonos nei įprasta spalvos, kiek sumažėjęs jo kiekis (kiekio sumažėjimą šioje stadijoje sunku įvertinti tiksliai nematuojant iki dehidratacijos požymių). Momenėlis įdumba esant jau sunkesnei dehidratacijai (II laipsnio), kai netenkama 5-9% kūno masės (pvz.: jei Jūsų kūdikis sveria 7kg, jis turi būti netekęs nemažiau kaip 350-630g kūno svorio). Idubęs momenėlis, nesant anksčiau paminėtų simptomų, nėra patikimas požymis skysčių netekimui įvertinti: kai kuriems vaikams iki 1m. amžiaus gali truputi įdubti momenėlis, o po kurio laiko atsistatyti, ir tai nėra ligos ar skysčių netekimo požymis.

Įvairiose šalyse (taip pat ir karšto klimato zonose, pvz, Afrika, P. Amerikos šalys) atliktų tyrimų duomenimis iki 6 mėnesių amžiaus kūdikiai, gaudami tik motinos pieno, patenkina savo organizmo skysčių poreikį geriau, nei papildomai girdomi vandeniu. Tai susiję su motinos pieno sudėtimi, kuriame yra reikiamas kiekis ne tik vandens, bet ir elektrolitų.

(Netgi viduriuojantiems ir vemiantiems kūdikiams, turintiems I ir II laipsnio dehidratacijos požymių pirmiausiai siūloma padažninti žindymą ir vėliau kartu skirti geriamosios rehidracijos tirpalo.)