Kūdikių anemijos išsivystymui po gimimo dažniausios priežastys yra nepakankamas geležies kiekis maiste, sutrikęs geležies pasisavinimas, geležies atsargų netekimas (pvz., kraujuojant, sergant infekcinėmis ligomis). Anemijos išsivystymo greitį gali nulemti ir geležies atsargos organizme. Naujagimis turi 75 mg/kg geležies. Laiku gimusiam kūdikiui geležies atsargų užtenka iki 4–6 gyvenimo mėnesio. Neišnešiotiems naujagimiams dėl mažesnių geležies atsargų mažakraujystė gali vystytis jau 3-ią gyvenimo mėnesį. Motinos piene geležies nedaug (1,5 mg/1000 cal arba 0,3 mg/l), tačiau dėl jame esančio baltymo laktoferino, ji labai gerai pasisavinama (50 proc.). 5-6 mėn. intensyviai augančiam kūdikiui prenatalinės geležies atsargos išsenka, o gaunamos su motinos pienu geležies nebeužtenka, todėl būtina laiku įvesti papildomus maisto produktus į kūdikio racioną. Adaptuotuose mišiniuose geležies yra 0,8-4 mg/l, tačiau organizmas pasisavina tik 10 proc. jos kiekio. Iš karvės pieno geležis pasisavinama labai blogai.[1]
Šaltinis:
1.Davidson L. Approches to improve iron Bioavailability from complementary foods. Journal of Nutrition, 2003, 133:1560s-1562s.
Parengė Daiva Šniukaitė
Norinčioms daugiau sužinoti apie papildomą maitinimą: "Kursai mamoms apie papildomą maitinimą".