Žindymo metamorfozės

Pats gražiausias ir legviausias momentas buvo tas pirmasis kūdikio žindymas, atrodė vaje, tiek skaičiausi tiek domėjausi, o taip paprasta viskas... Tik atėjo kita diena ir prasiejo mano vargeliai. Atrodo –“Na, kas čia sunkaus?“, bet kaip ateina su darbu patirtis taip ir su žindymu. Dabar viskas paprasčiau, šiandien sulaukėme 4 mėnesiukų, valgome rečiau, matau dėl ko vaikutis nepatenkintas: ar miegiuko nori, ar valgyti, ar sauskelnės spaudžia kažkur... Bet vienintelis dalykas nepasikeite, vis tiek, atrodo, kad pienuko mano trūksta.

Per šituos 4 mėnesius visko buvo. Išskirčiau dvi atšakas žindymo kelyje: tai mano pačios nepatyrimas ir gydytojų nepalaikymas. Iš pačios nemokšiškumo labiausiai mane išgąsdino pieno sąstovis krūtinėje, nes pasimiršo visa gauta informacija apie tai. Kai sukilo temperatūra virš 39°, skambinau tetai, kuri viska priminė, bet panikos daug buvo ir realiai bereikalingos. Dabar, kai tik jaučiu kažkokį maudimą krūtinėje, iškart masažuoju. Kai atsibodo klausytis mūsų mamų tarybinių patarimų ir šiaip, pačiai nervintis dėl kiekvienos smulkmenos, susiradau keletą „mergiškų“ patarėjų kurios maitina ir problemų dėl to neturi. Tik man koks klausimas ar šiaip panika - iškart skambinu irklausiu, nuramina staigiai, nes, visgi , jos jau metai kaip maitina ir žino visus tuos niuansus pagrindinius, kurias pereina visos mamos.

O štai su poliklinika, deja, man nepasisekė... Per pirmąjį seselės vizitą, gavau Hipp mišinuko reklamą. Aplamai, man toks įspūdis susidarė, kad ten ne gydytojos, o firmų reklamos atstovės, nes vaikštom kas mėnesį ir daugiau nieko negirdim tik apie reklamas visas: dėl pūtimų, dėl slogyčių, na, dėl visko.. daugiausia, aišku, mišinukų. Bukletukų turiu per akis. Kai važinėjom pas chirurgą dėl bambytės, jinai vos ne kiekvieną kartą, mumis pamačiusi, klausdavo, ar užtenka pieno man ir primindavo, kad būtinai pirktumėme priešalerginį mišinuką, atrodo HA raidėm, nelabai pamenu... Ir kiekvieną kartą jos labai nustemba, kad vis dar maitinu. O paskutini kartą, išvis, susinervino tiek vyras, tiek aš, nes mažoji priaugo puse kilogramo ir vieną centimetrą - pamatytumėt kokia katastrofa nutiko! Sako: „Ateikit po dviejų savaičių pasisverti, nes mažai priaugo, jei ką, reikės primaitinti mišinukais“. Iš tikro, spaudimas labai didelis, jei ne užsispyrimas, senai jau mišinukais vien valgydinčiau, nes, pavyzdžiui, kad pasakytų : „Šaunuolė, stenkis , maitinti dažniau, kad gamintųsi pienukas“, arba „Nepergyvenk kol kas vaikutis tikrai normaliai auga“ - tai ne iš tolo negirdėjau ir, matyt, negirdėsiu, kol pas mus nepakeis tos gydytojos, kurios mokytos tarybiniais laikais ir jų mastymas tarybinis, o apie žindymą žinių - nulis, tol kai kurie vaikai nepajus ryšio su mama, o mamos tos laimės ir šilumos žindymo metu.

Sveiki! Labai gerai sekasi, žinokit, miegam dabar balkone, valgyt gaminu, einam miegoti kiekvieną vakarą 10 lygiai, keliamės 4 val., paskiau apie 8 val, žodžiu - „čiki“. Vat, čia ruošiausi Jums parašyti, nes buvom pas gydytoją ir ji man liepė nebevalgyti sausainių :D :D nes pienas per riebus, mažoji pas mumis su dideliais žandais ir pagurkliu. Daktarė sakė, kad ligų visokių dėl to pagurklio galima prisišaukti ,ar kažkaip panašiai...Žodžiu, primažinau aš tų sausainių, nors jų ten kilogramais ir nevalgiau :) aš apskritai verčiu save daugiau valgyti, nes nuo mažens mažai valgydavau. Jei per dieną suvalgysiu „Musli“ ryte ir vakare sriubos su dideliu antru patiekalu ar to užtektų? Ir ar galima man sportuoti, jei maitinu? :)

Mama Donalda