Pradžių pradžia

Vitamino D reikšmė

Vitaminas D jau nebeįvardinamas kaip vitaminas, bet vertinamas kaip hormonas ir turi svarbios reikšmės ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Taip pat, jis yra svarbus nei vien kalcio apykaitai ir įvardijamas kaip labai reikšmingas užtikrinant imuninės sistemos veiklą. Be to, vitamino D – vienintelės steroidinės sistemos – poreikiai nėra užtikrinami natūraliai.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuolaikinėje visuomenėje, suaugusiems labai dažnai trūksta vitamino D,  ir todėl gali pasireikšti išsėtinė sklerozė, reumatoidinis artritas, TBC, diabetas ir įvairios vėžio rūšys.

Tad kaip tai siejama su žindymu? Vaikams gali trūkti vitamino D, nes jo trūksta pačioms motinoms, o kūdikiai mažai būna saulėje.  Todėl šios dilemos sprendimui JAV mokslininkai siūlo motinoms vartoti dideles vitamino D dozes.

Naujai atliktos studijos Danijoje rezultatai parodė, kad mažiau žindomi tie kūdikiai, kuriems pirmą gyvenimo savaitę duodamas čiulptukas.

Dauguma mamų susiduria su žindymo sunkumais pirmą savaitę po gimdymo dažniausia dėl neteisingos žindymo technikos ir turi problemų pasirinkdamos žindymo padėtį. Tačiau naujai atliktos studijos rezultatai parodė, kad tai neturi įtakos žindymo trukmei.

Aarhuso (Danija) universiteto tyrėjai Hanne Kronborg ir Michael Vaeth perspėja moteris, kurios nori žindyti kūdikius, kad neduotų čiulptukų pirmosiomis savaitėmis po gimimo.

Danijoje slaugytojos aplanko motina ir naujagimį namuose neužilgo po grįžimo iš ligoninės namo. Šio tyrimo metu specialiai žindymo konsultavimo išmokytos slaugytojos aplankė 570 mamų-naujagimių porų jų namuose. Apsilankymo metu slaugytoja stebėjo, kaip motina žindė.

Išimtinis žindymas apsaugo vaikus nuo daugelio ligų: sumažina vaikų mirtingumą nuo diarėjos ir elektrolitų sutrikimus [1]; palyginus išimtinai žindomus vaikus su visai nežindomais, rizika susirgti diarėja jiems padidėja 82 proc. [2], vaikams, kurie nebuvo žindyti iš krūties, rizika susirgti pneumonija buvo septyniolika kartų didesnė negu tiems, kurie buvo vien žindomi motinos pienu. Ši reliatyvi rizika vaikams iki 3 mėnesių amžiaus buvo 61 proc., vėliau sumažėjanti iki 10proc. Kieto maisto įvedimas susijęs su santykine rizika –13.4 proc. visiems vaikams ir 17.5 proc.vaikams iki 3 mėnesių amžiaus [3]. Lietuvoje viename iš tyrimų buvo atkreiptas dėmesys į kūdikių sergamumą (2003). Analizuojant 0–12 mėn. kūdikių sergamumą, nustatyta, kad maitintiems išimtinai motinos pienu, ūminės infekcinės ligos – konjunktyvitai, piodermijos, diarėjos, otitai, ŪVRI, pneumonijos ir kt., alerginės būklės diagnozuotos 20,2 iš 100 kūdikių.

Reikia pabrėžti, kad papildomas maitinimas turėtų būti pradėtas po šeštojo gyvenimo mėnesio sukaktuvių. Kaip 4–8 mėn. kūdikių žindymo ir valgymo įpročiai įtakoja jų vaisių ir šviežių daržovių pripažinimą tyrinėjusios C. A. Forestell, J. A. Mennella nustatė, kad, įvedant naujus produktus, žindymas suteikia privalumų tais atvejais, jei motinos įvesdamos maistą į kūdikio racioną pačios tuos produktus reguliariai valgė. Po nujunkymo, tie vaikai, kurių motinos nuolat valgydavo tiriamus produktus, greičiau priprasdavo prie jų skonio ir kvapo.[1]

Reikia pažymėti, kad maitinimo papildomu tirštu maistu pradžia nėra žindymo mažinimas ir nutraukimas. Motinos pienas ir toliau turi išlikti pagrindiniu energijos, maisto medžiagų ir skysčių šaltiniu žindomam antrojo pusmečio kūdikiui. Papildomo maitinimo tikslas – ne pakeisti, o papildyti motinos pieną maistingais maisto produktais, nes vien motinos pieno antrajame gyvenimo pusmetyje daugumai kūdikių nebeužtenka. Nuo 4–6 mėn.

Didelis ankstyvo papildomo maitinimo trūkumas yra per didelis valgomosios druskos suvartojimas. Kūdikių inkstai yra dar nepakankamai subrendę. Sveiki kūdikiai gerai toleruoja didesnį Na suvartojimą, bet nesubrendę inkstai nesugeba išskirti didesnio Na kiekio. Natūraliai maitinamas kūdikis per dieną gauna tokį valgomosios druskos kiekį, kuris atitinka 1 mmol/kg. Motinos piene Na yra 6-7 mmol/l. Na kiekis padidėja 3–4 kartus, jei duodami neadaptuoti mišiniai, ir 10 kartų – kai valgomi įvairūs kiti papildomi maisto produktai. Amerikos pediatrijos akademijos Mitybos komitetas teigia, kad per didelis valgomosios druskos vartojimas kūdikystėje yra susijęs su hipertenzinės ligos atsiradimu suaugus, nors negalima atmesti ir svarbių genetinių bei aplinkos faktorių.[1]

Daugelis mokslininkų įrodė, kad ankstyvas papildomų produktų davimas ir trumpa maitinimo motinos pienu trukmė nulemia nutukimo atsiradimą vyresniame amžiuje.

Kūdikių anemijos išsivystymui po gimimo dažniausios priežastys yra nepakankamas geležies kiekis maiste, sutrikęs geležies pasisavinimas, geležies atsargų netekimas (pvz., kraujuojant, sergant infekcinėmis ligomis). Anemijos išsivystymo greitį gali nulemti ir geležies atsargos organizme. Naujagimis turi 75 mg/kg geležies. Laiku gimusiam kūdikiui geležies atsargų užtenka iki 4–6 gyvenimo mėnesio. Neišnešiotiems naujagimiams dėl mažesnių geležies atsargų mažakraujystė gali vystytis jau 3-ią gyvenimo mėnesį. Motinos piene geležies nedaug (1,5 mg/1000 cal arba 0,3 mg/l), tačiau dėl jame esančio baltymo laktoferino, ji labai gerai pasisavinama (50 proc.). 5-6 mėn.

Pastaraisiais metais labai pagausėjo alerginių ligų tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų. Nepilnavertis būsimų ir maitinančių motinų maistas, dėl fiziologinių ir socialinių priežasčių trumpas laktacijos periodas, žinių trūkumas apie sveiką kūdikių mitybą lemia vis didėjantį vaikų, sergančių alerginėmis ligomis, skaičių.