Pradžių pradžia

 Atėjus laikui primaitinti žindomą kūdikį ar tebežindomą mažą vaiką, specialistai rekomenduoja patiems tėvams gaminti kūdikiui patiekalus iš natūralių produktų ir namų sąlygomis. Siūloma, kad pirmi produktai būtų natūraliai užauginti toje vietovėje (geografinėje zonoje), kurioje gyvena ne viena šeimos karta.

Anksčiau rašėme apie natūralaus ir medikalizuoto gimdymo įtaką žindymui (skaityti čia: Gimdymas ir žindymas).

Tačiau dabar pasirodė ginekologų inicijuotas straipsnis apie gimdymo tendencijas Lietuvoje ir kitose šalyse. Kviečiame skaityti:

Moterys nori gimdyti greitai ir be skausmo

VšĮ „PRADŽIŲ PRADŽIA“ savanorė,  gydytoja - rezidentė Jolanta Vilkaitė, VU MF

PASAULIO MOKSLININKAI APIE ŽINDYMĄ IR ĖDUONĮ  

Lietuvoje dažnai vartojamas terminas „buteliuko“ ėduonis, kurio priežastimi dažniausiai laikomas maitinimas naktį dirbtiniu maistu. Pasigirsta kaltinimų, kad toks pat žalingas gali būti ir naktinis žindymas.  Deja, tai tik klaidinga ir daug žalos atnešanti termino interpretacija.

    Kai kurie tyrėjai ir sveikatos apsaugos darbuotojai, įsitikinę, kad žindymas didina kūdikių dantų ėduonies riziką, rekomenduodavo kūdikius atjunkyti vos prasikalus pirmam pieniniam dantukui. Iki 1996 m. tokia pati buvo ir Amerikos vaikų odontologų akademijos pozicija.

VšĮ "PRADŽIŲ PRADŽIA" savanorė, vaikų gydytoja - rezidentė Jūratė Olševskaitė, VU MF

ILGALAIKIS ŽINDYMAS – MITAI IR TIESA

Ilgalaikis žindymas – tai žindymas ilgiau nei vienerius metus. Jei apie tokį terminą paklaustumėm eilinės Nigerijos pilietės, ji nesuprastų apskritai kam toks reikalingas, o norvegė greičiausiai pamanytų, jog kalba eina apie žindymo grįžus į darbą tęsimą. Tuo tarpu Lietuvoje dar neretai mamai reikia įrodinėti išimtinio žindymo vos iki 6 mėnesių amžiaus naudą, o ką jau kalbėt apie žindymą metus ar du. Labiausiai gaila, jog tenka ir iš medikų išgirsti nepagrįstų pasisakymų, jog žindymas virš metų jokios naudos neduoda, kad pienas būna nebemaistingas ar dar kažin koks.

Savanorės Mama – mamai: jau 10 metų Lietuvoje

Žindymo tema Lietuvoje išlieka aktuali: žindymas vis dar apgaubtas mitais ir neteisingomis nuostatomis, žindančios mamos ne visada sulaukia paramos, o sutrikusi visuomenė nežino, kaip reaguoti į prekybos centre ar Seime žindomus kūdikius. 2010 metų tyrimų ataskaitoje JAV mokslininkai konstatavo: dėl mažėjančio žindomų kūdikių skaičiaus šalis kasmet praranda 13 milijardų dolerių! Lietuva taip pat ne išimtis – žindomų vaikų skaičius leistų sutaupyti nemažą dalį biudžeto lėšų, kurios skiriamos sveikatos priežiūros įstaigų išlaikymui ir ligų gydymui. Pasaulio sveikatos organizacija ir UNICEF ataskaitose teigiama, jog žindymo palaikymas yra pati efektyviausia ir pigiausia priemonė vaikų ligų prevencijai!

Daugybė mokslinių tyrimų pagrindžia žindymo naudą mamos ir vaiko sveikatai.

Rugpjūčio pamąstymai apie žindymą 

Labai tikiuosi, kad laikmečiui pasunkėjus vis daugiau mamų pačios žindo savo gimusius kūdikius. Vadinasi, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Tenka pripažinti, kad kuo žmonių ekonominė gyvenimo pusė aukštesniame lygyje, tuo mažiau mamų pasirenka natūralų vaiko maitinimą – žindymą pagal poreikį. Tuo daugiau mamų pasiduoda vartotojiškos visuomenės spaudimui greičiau pereiti į poros lovą, gyventi poros gyvenimą, grįžti į profesiją ir atpratinti vaiką nuo natūralių nuostabių dalykų. Kokie jie? Žindymas pagal poreikį ilgiau nei 6 mėnesius, miegojimas su kūdikiu kartu vienoje lovoje, dažnas vaiko ėmimas ant rankų ir pan. 

Esu laiminga mama. Berniuko, kuriam rudenį bus trys metai. Dėkoju vaikui už visas dovanas, kurias gavau.

Tyrimo rezultatai rodo, kad ansktyvoje kūdikystėje maitinti iš buteliuko vaikai įpranta vėliau valgyti daugiau, lyginant su žindytais vaikais.

Tyrėjai nustatė, kad iš 1,250 vaikų, kuriuos jie stebėjo pirmuosius gyvenimo metus, tie, kurie pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius buvo maitinami dirbtinai iš buteliuko – pieno mišiniu ar ištrauktu motinos pienu – vėliau vaikystėje prasčiau gebėjo “reguliuoti” apetitą. 

Tyrėjai teigia, kad šis taip vadinamas “buteliuko efektas” gali būti viena priežasčių atradimo, kai tyrėjai nustatė priklausomybę tarp žindymo ir mažesnės antsvorio tikimybės vaikystėje.

Daugelyje tyrimų, kurie bandė atsakyti, kodėl žindomi vaikai rečiau turi antsvorį vaikystėje, tyrėjai akcentavo motinos pieno sudėties  privalumus.  Pavyzdžiui, kad motinos pie

Vakarų Australijos tyrėjai atliko tyrimą, aiškindamiesi, ar svarbus  šeimos narių vaidmuo motinai žindant kūdikį.

 Kad moteris galėtų pradėti ir tęsti žindyti savo vaiką, reikia atsidavimo, įsipareigojimo, užsispyrimo ir paramos. Mamos dažnai turi įveikti daug kliūčių, kad galėtų sėkmingai žindyti kūdikius ir išlaikyti pusiausvyrą su įsipareigojimais šeimai, namams ir darbui. Patirtis rodo, kad tėvai nori dalyvauti tėvystės procese, taip pat, ir maitinant vaiką. Poros šeimos narių vaidmenų pasikeitimas pateikia daug iššūkių abiems tėvams.

Žurnaluose pasirodžiusi Garmastan tepalo reklama papiktino mamas. Žindančias mamas vienijanti organizacija „Pradžių pradžia“ drauge su kitomis organizacijomis ir aktyviais pavieniais asmenimis kreipėsi į Konkurencijos tarybą su prašymu įvertinti reklamos teisingumą.