Žindymas ir miegojimas

Miela mama,

mamystė – tai nuostabi patirtis. Tačiau mamystė – auka. Gerąja prasme – auka. Jokiais būdais ne našta. Mes, mamos, turime tiesiog duoti, nes niekas kitas už mus to padaryti negali. Duoti tiek, kiek reikia vaikui. Kiekvienam reikia skirtingai. Aš kalbu apie pirmąsias patirtis: saugumas, tinkamas prieraišumas, betarpiškas buvimas, kūniškasis kontaktas, žindymas pagal poreikį, miegojimas katu, saugus išsiskyrimas. Tik mes galime duoti vaikui nuostabią žindymo patirtį, su kuria vaikas patiria ne tik kūnišką artumą su svarbiausiu žmogum, bet ir ypač jam svarbų saugumo jausmą. Žindymas ir miegojimas kartu – tai patys lengviausi būdai patenkinti mažylių gyvybiškai svarbius poreikius. Vaikams nereikia nei įmantrių žaislų, gražių lovelių, gražių patalėlių ar madingų rūbelių. Vaikams reikia kurį laiką pasiaukojančių mamų. Kad jie galėtų augti saugiai ir savo ritmu saugiai atsiskirti. Kad toliau galėtų pažinti pasaulį. Kad galėtų sveikai vystytis. Ši mamų auka labai laikina. Tačiau labai svarbi ir ypatinga.

Tik susimąstykite, Jūsų džiaugsmui vos 16 mėnesių. Užmigti bejėgiui vaikui šalia mamos yra vienas maloniausių ir saugiausių būdų. Tai taip natūralu. To net mokytis nereikia. Tik Jūs galite suteikti savo vaikeliui tokią dovaną – ramiai miegoti šalia Jūsų tiek, kiek jam to reikės. Mano mėgiamas knygų autorius Garcia sako, kad sunkiai atrasime paauglį, kuris mielai miegotų su mama. Maži vaikai – laikina. Jie labai greitai auga ir užauga. Ir tik nuo mūsų priklauso, koks tas augimas jiems bus.

Labai suprantu mamas, kurios didelės įtampos iš vidaus vedinos labai nori miegoti vienos arba su savo vyrais. Kaltę galima priskirti visuomenei, greitėjančiam gyvenimo ritmui, stereotipams. Iš pagimdžiusių moterų reikalaujama, kad jos kuo greičiau grįžtų ne tik į profesinį gyvenimą, bet ir vėl intensyviai atliktų moters – partnerės vaidmenį. Taip labai gerai veikia visa mūsų vartotojiška sistema: mama į darbą, vaikas į darželį, mažiau laiko praleidžiama kartu. Kaltės jausmo vedini suaugę pradeda daug pirkti savo vaikams. Kai kam nuo to labai gerai. Savo asmeniniame gyvenime stengiuosi paisyti vaiko gerovės. To siekiu ir darbe. Atsakykite sau į klausimą: ko iš tiesų reikia jūsų mažulėliui stebuklėliui? Ko jam reikia dieną, ko jam reikia naktį? Kas visa Tai gali jam duoti? Jūs , Jūs ir tik Jūs. Ramų ir saugų kūdikio miegą šalia mamos sunkiai gali kas nors pakeisti. Laimei.

Pabandykite įsiklausyti į save. Tai, kad miegas susietas su žindymu – ne problema. Tai mamai yra labai didelis palengvinimas. Mamos, kurios žindo vaikus pagal poreikį ir atsipalaidavusios mėgaujasi žindymu, net nežino, kiek kartų per naktį rūpinasi vaikeliu. Mama ir vaikas pailsi, prisiderindami vienas prie kito. Vaikas – ne monstras. Įsiklausykite į savo poreikius, jausmus ir pabandykite suprasti vaiko būseną. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad mažas vaikas labai jaučia savo mamos nuotaikas, įtampas. Ypač žindomas vaikas gerai susiurbia viską: ir malonius jausmus, ir nemalonius. Jei Jums žindymas jau kaip kantrybės išbandymas, vadinasi, ir vaikelis gali būti neramus. Linkėkite jam ir sau ramybės, kai žindote. Galvokite apie ką nors gražaus, gero, malonaus. Mėgaukitės žindymo akimirka. Ramiai. Nieko neplanuokite, nesigailėkite dėl neatliktų namų ruošos darbų, negvildenkite minčių, kurios kelia įtampą. Žindymo situacija - tai gali būti ramybės oazė Jūsų mintims. Viskas priklauso nuo Jūsų. Žiūrint į besimėgaujantį vaiką gyvenimas sustoja, gerąja prasme. Galiu pasidalinti savo patirtimi: žindymo pradžia buvo lengva, bet buvo ir sunkių dienų, savaičių. Norėdavau veikti daugiau nei galėdavau. Bet žinojimas, jog žindydama savo sūnų pagal poreikį vykdau ypatingai svarbią misiją, man padėjo išnaudoti žindymo laiką. Aš skaičiau mažyliui knygeles, o jam užmigus, skaitydavau sau. Ilsėjausi. Dabar, kai nežindau, labai ilgiuosi tų momentų. Su paaugusiu mažyliu tenka daugiau judėti.

Vaiko įprotis užmigti prie krūties – nėra blogas įprotis. Tai natūralus būdas išgyventi, kai esi bejėgis. Pabandykite pakeisti savo požiūrį: kokie gi iš to keblumai svečiuose ar viešoje vietoje? Atraskite nuošalią vietelę ir būkite mama savo vaikui. Žinoma, su mažu vaiku nebus lengvai suderinami sėdėjimai prie stalo su visais svečiais, ilgi pasisėdėjimai kavinėse ar koncertuose. Tačiau Jūsų apribojimai netruks amžinai. Vaikui tiek daug Jūsų nereikės amžinai. Duodama savęs dabar užtektinai, padėsite jam sveikai atsiskirti nuo Jūsų. Vaikas jaučia nuo jo tarsi bėgančią mamą. Todėl sunkiau paleidžia. Sunkiau užmiega, sunkiau pabūna vienas keliolika minučių (tai yra laikas, kuršį Jūsų vaikas gali išbūti vienas tikrai). Norėti, kad vaikas būtų savarankiškas ne pagal amžių (t.y. miegotų nuo trijų mėnesių vienas ir t.t. ir pan.) – ne tik nerealu, bet skausminga vaikui patirtis. Mes miegame su savo mylimais vyrais kiekvieną naktį ar siekimae to ne dėl sekso. Dėl emocinio artumo, saugumo, šilumos, dėl meilės. Tokius pačius poreikius turi ir mažieji mūsų stebuklėliai. Kodėl jie turi miegoti su visokiais pliuškiais? Jie turi mamą ir tėtį.

Daug tėvų sako, kad lengviau pripratinti miegoti vienus dar mažus kūdikius. Ar susimąstėte, kodėl? Todėl, kad kūdikis turi ribotas galimybes pasipriešinti suaugusiojo valiai. Jums – pasisekė. Vaikas buvo atkaklesnis nei Jūs. Dėkokite jam ir džiaukitės. Ir nekankinkite nei jo, nei savęs, nei tėčio. Tik Jūs galite duoti krūtį. Tėtis to neturi. Išmokti miegoti naktį ramiai su žindymu - galėtų būti Jūsų tikslas. Pasikalbėkite su mamomis, kurios tai praktikuoja ar praktikavo. Aš miegodavau ramiai. Miegodavom trise vienoj didelėj lovoj, kur niekas niekam netrukdė. O poros gyvenimą galima ir ne kūdikio sąskaita susitvarkyti.

Jūsų vaiko prisirišimas yra labai normalus pagal amžių. Čia Jūsų lūkesčiai nerealūs. Paisydama vaiko gerovės, išvengsite skausmingų vaiko ankstyvojo patyrimo klaidų.

Atsakykite sau: kokia tikroji priežastis būtų atskirti miegą nuo žindymo? Atsakykite sau, kokios bus to pasekmės? Naktinis žindymas yra labai svarbus žindymui dieną. O kur dar emocinė vaiko būsena.

Į Jūsų užduotus klausimus galima atsakyti labai paprastai – įmanoma viskas. Tik to kaina gali būti per didelė. Yra parašytų daug knygų, kaip skaičiuoti verkiančio vaiko minutes ir nekreipti dėmesio į savo skaudančią širdį. Aš nepropaguoju tokių būdų. Nebent nebūtų kitos išeities nei vaikui, nei mamai. Tačiau linkiu Jums atrasti neskausmingą, tinkantį vaikui ir Jums būdą eiti miegoti. Pabandykite pakeisti miego ritualą. Jei vaikas nenori miegoti, tai jis ir neužmigs pagal valandas. O gal jis jau per daug pavargęs? Išbandykite keletą būdų. Nežinau, kaip Jūs migdote. Bet rami vonelė, neaudringi pasibuvimai vakare, knygelės paskaitymas ar pasakos pasekimas prieblandoje, buvimas visa šeima kartu – labai raminančiai veikia ne tik mažuosius.

Turite laisvę pasirinkti sau ir vaikui tinkamą gyvenimo būdą. Nekankinkite nei savęs, nei vaiko. Tik atminkite, kad žindydama, miegodama su vaiku, vykdote nerealiai Jūsų vaikeliui svarbią misiją. Ir labai laikiną misiją.

Jūs esate svarbi. Per daug svarbi, kad greitai nuleistumėte rankas.

Ir dar: nelyginkite savo vaiko su kitų vaikais. Tai nepadeda. Turite savo unikalią mamystės patirtį. Patirkite ją visu 100 procentų.

Jei kiltų klausimų ar prireiktų palaikymo, rašykite ar skambinkite.

Laiminga mama,

tėvų ir vaikų santykių psichologė,

Ramunė Želionienė mob.tel.: 868041916 el.paštas: psichologe.ramune@gmail.com

daugiau apie vaikus ir tėvus: http://vaikopasaulis.blogspot.com ir http://pagalbaseimai.blogspot.com