Apie taisyklingą krūties apžiojimą

Miela Mamyte,

esate šaunuolė, kad žindote savo vaikelį, taip suteikdama jam geriausią gyvenimo pradžią - mamos pienuką! Deja, nepaminėjote, kokio amžiaus yra vaikelis, ar jis jau turi dantukus, ar naudojate čiulptuką, kaip pamaitinate vaikelį, jei žindymo sesija nepavyksta?

Jums vertėtų žinoti, jog žindant nors ir kelias valandas skaudėti neturi. Jeigu skauda, atsargiai ištraukite spenelį (įkišdama mažąjį pirštą į burnytę) ir duokite krūtį iš naujo.

Praktiškai kiekviena mama turi išmokti žindyti, o kiekvienas vaikelis - žįsti, tad abiem reikia šiek tiek laiko, kantrybės ir tam tikrų pastangų, pagalbos. Alkis - blogas patarėjas, turintis mažai kantrybės, todėl visus žindymo mokslus mamai su mažiuku reikėtų pradėti tada, kai jis tik rodo pačius pirmuosius alkio ženklus (ieško mamos, krūties, pamažu kruta, leidžia pirmuosius garsus). Jei taip nutinka, kad prieš žindymą, ar net jo metu vaikelis labai nerimsta, pakelkite jį, švelniai nuraminkite, leiskite atsirūgti ir vėl tęskite žindymą.

Stenkitės, kad mažylis prieš apžiodamamas spenelį kuo plačiau išsižiotų, kad kuo daugiau rudojo laukelio (aureolės), ypač jos apatinės dalies, pasislėptų kūdikio burnytėje. Vaikučio galvytė turi būti truputį atlošta atgal, kūnelis tiesus, galvytė nepersukta į šoną. Duodant krūtį, spenelį kreipkite ne į burnos vidurį, bet link viršutinio gomurio, vaikelį prilaikykite už petukų-pakaušio tokiu būdu, kad jis laisvai galėtų atlošti galvytę atgal tiek, kiek jam to reikia, norint plačiai išsižioti ir gerai apžioti krūtį. Dažnai kūdikis ima itin neramiai elgtis pie krūties ir visaip krutinti galvytę būtent tuomet, kai ją mama prilaiko taip, kad vaikeliui nepavyksta jos gerai atlošti ir prisitaikyti prie krūties jam patogiausiu būdu. Žindymo metu abu vaiko lūpytės turi būti išvirtę į išorę, spenelis turėtų būti giliai burnytėje, prie minkštojo gomurio. Jokiu būdu nežindykite vaiko, jei neteisingai apžiojo krūtį: pvz., spenelis trinamas tarp dantenų, arba į kietajį gomurį.

Turėtumėte žinoti, kad kūdikiui krūtis reikalinga ne vien alkio jausmui patenkinti. Žįsdamas jis patenkina ir žindimo refleksą, taip pat nusiramina nuo patiriamų vis didesnių įspūdžių. Taigi, net jeigu jums atrodo, kad vaikutis tik "kramto", o ne valgo, vis tiek leiskite jam pačiam nuspręsti kada paleisti krūtį, neatimkite jos per jėgą.

Nenaudokite čiulptuko ir žinduko jokiais atvejais. Gaudamas čiulptuką vaikas gali nebemokėti taisyklingai žįsti krūties, mažai prasižios ir traumuos jums spenelius ar net ir visai nebenorės imti krūties. Taip atsitinka dėl skirtingų krūties ir čiulptuko čiulpimo technikų (jų visiškai skirtinga forma ir čiulpiant dirba skirtingi raumenys).

O jei Jums dar liko abejonių, visada galite pasitarti su Mama-mamai grupės savanore telefonu, taip pat pasisemti žinių ir pasitikėjimo savo jėgomis, perskaičius naujai išleistą knygą "Žindymas", kurią galite užsisakyti ir el.paštu knyga@pradzia.org

Sėkmės!