Pradžių pradžia

Pataria mama Asta:

Miela Mamyte,

Sveikinam gimus dukrytei ir džiaugiamės, kad taip gražiai ją auginat, maitindama vien savo pienu.
Labai gerai, kad dukrytei nerimstant nesigriebiat lengviausių priemonių - čiulptuko, buteliuko - o raminat ją čiūčiuodama, liūliuodama ir nuolat pasiūlydama krūtį. Jūs teisi, nuo mišinuko, tiksliau buteliuko su kitokiu "speniu", vaikas gali nustoti imti mamos krūtį, o nuo papildomo maisto mamai pieno tikrai sumažėtų.

Tad ką gi daryti? Visų pirma, labai padeda suvokimas, kad vaikas verkia nebūtinai dėl to, kad alkanas. Net ir maži kūdikėliai per parą kurį laiką būdrauja, nemiega ir kas nors gali kelti jiems nepatogumą (pvz., noras pasituštinti), tada jie verkia. Jei tai vyksta dieną, mama mažiau jaudinasi, tačiau kodėl mažylis įsiverkia paryčiais, kai toks saldus mamos miegas, o ir tėvelis nelinksmas pramerkia akį - kas gi čia triukšmauja tokiu metu? Jei dukrytė pavalgiusi, vystyklai švarūs, ji ne per šiltai prirengta, o vis tiek nerimsta, pirmiausia pasūpuokite ją gulėdama ant savęs - ant pilvo, pakelkite ir gulėdama ant šono "persimeskite" ją per šoną (taip greičiau atsirūgs). Jei vis dar nerimsta, galite pasivaikščioti su ja įsidėję į nešynę, prisisupę prie savęs su vaikjuoste ar suvystę į vystyklą - vaikui lengviau nusiraminti, kai rankytės ir kojytės saikingai suspaustos, neskėsčioja. Puiku, jei turite supamąją kėdę ar didelį kamuolį - pasisupkite kartu. Kas kiek laiko vis pasiūlykite dukrytei krūtį, nesvarbu, kad ji soti, tiesiog žindimas, mamos artumas ją ramina. Labai svarbu, kad jūs pati nesinervintumėte, tebūna Jūsų judesiai ramūs, švelnūs, kaip šiuo metu už lango krintančios snaigės.