Pradžių pradžia

Konsultuoja: mama Vilija

Džiaugu, kad Jūsų šeima priėmė sprendimą žindyti, kol Jūsų dukrytė pati atsisakys. Dauguma vaikų nori žįsti, kol užmiega. Naudodamasi savo, kitų mamų, su kuriomis teko kalbėtis, patirtimi bei skaityta literatūra pabandysiu atsakyti į Jūsų laišką.
 
Žindyti, kol vaikas užmigs nėra blogas įprotis. Tai labai normalus, natūralus vaiko vystymuisi procesas, kai vaikas žinda iki užmigdamas ir pabunda naktį kelis kartus pažįsti. Tai būdinga ne tik kūdikiui, bet ir antraisiais gyvenimo metais kiekvienam vaikui individualiai. Kai kurie kūdikiai gali išmiegoti visą naktį, bet tai labiau išimtis, nei taisyklė. Viena aišku, kad maitinant naktimis užtikrinama gera pieno gamyba (naktį gausiausiai išsiskiria hormonas prolaktinas, atsakingas už pieno kiekį).
 
Dauguma vaikų, jei jiems leidžiama rinktis, iš tiesų nori žįsti krūtį prie užmigdami antraisiais ir netgi trečiaisiais gyvenimo metais. Žindymas yra puikiausia priemonė nuraminti kūdikį ar paaugusį vaiką, jį užmigdyti, ir, tikriausiai, vargu ar surastume labai įtikinamą priežastį, dėl ko mama neturėtų naudotis šia nuostabia priemone.
 
Beskaitydamos įvairiausios literatūros apie kūdikių miegą, mamos neretai savęs klausia, ar augindamos kūdikius (ypač po pirmojo pusmečio) ir žindydamos, kol užmiega, jos nesukuria blogo įpročio. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad taip nėra. Iš tiesų atsiranda begalė situacijų, ypač vaikui paaugus, kai norėtųsi, kad vaikas tiesiog paguldytas užmigtų ir mama galėtų užsiimti savais darbais. Krūtis ir žindymas yra pats geriausias nusiraminimo prieš miegą būdas vaikui. Suaugusieji irgi turi panašius ritualus: skaitymas, televizoriaus žiūrėjimas, noras atsigerti šilto gėrimo ar užkąsti, gilus kvėpavimas ir šimtai kitų būdų, padedančių mums užmigti. Mamos pienas ir žindimas yra toks ritualas Jūsų mažajai.
 
,,Išsiverkimo metodas“ – labai panašus, apie ką Jūs rašėte, kai mama neduoda krūties, išeina į kitą kambarį, ir vaikui leidžiama išsiverkti tiek, kad jis pervargęs užmiega, buvo aprašytas maždaug 1890 – siais, vieno Jungtinių valstijų universiteto mokslininkų vyrų (!). Šiuo metodu vaikai yra išmokomi nusiraminti patys, ir praranda asociaciją tarp miego ir poreikio būti užmigdytam. Ji labai gaji ir vis dar populiari. Mūsų mamos, o gal net močiutės buvo mokomos, kad kūdikiai ir maži vaikai PRIVALO miegoti naktį, jų NEGALIMA nešioti, supti. Ir apskritai ,,GERAS VAIKAS“ nereikalauja tėvų dėmesio, nebent ypatingais atvejais. Antropologai ir psichologai teigia, kad kai neatsakoma į vaiko siunčiamą signalą, jis tiesiog nustoja tuos signalus siųsti. Dažnai atranda kitą guodžiančią veiklą – čiulptukas arba piršto čiulpimas, supamieji judesiai. Taip pat reikia nepamiršti, kad verkimas yra labai sunkus fizinis krūvis vaikui: padažnėja širdies susitraukimų iki 200 k./min, o deguonies kiekis kraujyje sumažėja. Būtent dėl deguonies trūkumo smegenyse vaikas atsipalaiduoja ir užmiega. Bandymas ,,atpratini“ nuo poreikio būti užmigdytam yra kultūrinis ir socialinis, o ne fiziologijos klausimas.
Jūsų pastebėjimas, kad ‚, tai buvo žiauru ir to nenorėtumėte kartoti“, rodo, kad Jums svarbiau Jūsų ir Jūsų vaiko poreikiai, o ne socialinės normos.
 
Tai visgi ar pavyks vaiką atpratinti nuo įsikibimo prie krūties? TAIP, tik reiks apsišarvuoti kantrybe.
 
Jūsų aprašyta situacija kužda ar Jums nereiktų paieškoti daugiau pagalbos buities klausimais, kad galėtumėte daugiau ilsėtis, nes Jūsų nuovargis, gali būti viena iš priežasčių, dėl ko mažylė nerimsta naktį. Taip pat Jums reikia įvertinti ar vaikas ne per daug nuvargsta per dieną, gal būnate nuolat apsupti triukšmo, daugybės žmonių, nuolat keliaujate. Aplinkos kaita ir įvykių gausa, susiję su vaiko centrinės nervų sistemos perstimuliavimu. Pagalvokite ar šiuo metu nedygsta dantukai,  ar nėra kitų  negalavimų. Visa tai gali būti priežastimi, dėl ko vaikas prasčiau miega naktį, nuolat būna ,,įsikandęs“ krūtį. Tiesiog žindimas yra geriausias būdas sumažinti patiriamą stresą ir nusiraminus užmigti.
 
Ir nors Jums kaip ir daugeliui tėvų atrodo, kad tai niekada nesibaigs, turiu pasakyti, kad ir Jūsų vaikas išmoks užmigti be krūties, tik SAVO laiku.
Pradėkite kurti miego ritualų: tuo pačiu laiku valgote vakarienę, žaidžiate netriukšmingus, neaktyvius žaidimus, maudotės, suguldote žaisliukus miegoti, apsirengiate pižamą ir gulatės į lovą. Myluokite, glostykite, švelniai trumpai kalbinkite arba padainuokite. Nuostabu, jei galite tai daryti kartu su vaiko tėčiu.
Dažnai pirmasis požymis yra, kad vaikas pažindęs, beveik užmigęs, nusisuks nuo Jūsų ir ramiausiai užmigs. Po kurio laiko vaikas pažindęs ir atsitraukęs nuo krūties užmigs vis dažniau. Tai įvyks natūraliai, bet tam reiks laiko.
 
Kaip švelniai vaiką paskatinti užmigti be krūties?
 
Tai turėtų vykti labai lėtai, geriausia tuomet, kai gyvenimas teka įprastu ritmu. Tai palaipsniui pereiti nuo žindymo iki visiško užmigimo,  vėliau žindyti tik iki beveik užmigimo, dar vėliau iki visiško atsipalaidavimo, galiausiai nežindysite prieš užmiegant visai. Šis procesas gali būti tiek labai ilgas arba visai ne. Svarbiausia stenkitės tai daryti be streso, Jūs pati turite išlikti kuo ramesnė, šią būseną perduosite savo mergaitei. Pastangos tikrai vertos rezultato. Iš pradžių geriau nesistengti migdyti lovytėje, migdykite šalia, savo lovoje, kad vaikas jaustųsi visiškai saugus, kad jo niekas neperkels į lovytę ir nereiks dėl to pykti. Iš tiesų staiga likti „už grotų“ lovytėje yra nemenkas stresas, prisiminkite ir tai, kad vaikas puikiai jaučia čiužinuko minkštumą, dėl to perkeltas į lovytę atsibunda. Miegą lovytėje gali tekti atidėti tam laikui, kai pažindytas vaikas jau užmigs pats. Tada įkelsite nemiegantį vaiką į lovytę ir leisite užmigti. Ėjimas miegoti į savo lovytę buvo bene didžiausias mūsų su sūnum pasiekimas, bet tai įvyko tik po 2 gimtadienio. Tai nėra taisyklė, Jums gali pavykti anksčiau, reikia nuolat bandyti, jei nepavyko susitarti, kai mergaitei 1 m. ir 4 mėn., gal pavyks po kelių mėnesių. Čia padės Jūsų ir Jūsų vyro diplomatija.
 
Mamoms kyla klausimų, kaip gi toks ,,mamyčiukas“ užmigs, jei mamai reiks kur nors išvykti ar galų gale jis pradės eiti į darželį. Pirmuoju atveju labai vaikui padės jei migdymo ritualuose dalyvauja ir tėtis. Be to, kad ir kaip galbūt tai keistai skamba, būtina kalbėtis ir aiškinti situaciją net ir kūdikiui. Vaikai yra be galo supratingi ir priima neišvengiamus pokyčius.  Mano patirtis buvo tokia, kad žindomam sūnui esant 1 ir 3 mėnesių, aš  turėjau pradėti dirbti budėjimais. Kadangi mūsų tėtis dalyvaudavo migdymo ritualuose (nors ir ne visuomet), pirmąją naktį mažylis šiek tiek ilgiau zyzė, pabusdavo verkdamas. Vėliau jie susikūrė netgi savų ritualų, miegas be mamos pasidarė paprastas. Kartais tėtis atveždavo pažindyti prieš naktį, apie 20val., bet labiau ne dėl vaiko, o dėl manęs, nes man pažiūrėjus į laikrodį imdavo mausti krūtis, be to pieno pasigamindavo ir nenorėjau iki ryto kankintis. Aš nuolat kalbėdavau su vaiku, kaip mamytė išeina į darbelį, kad vaiką migdys tėtis, ką jie veiks.

Konsultuoja mama Vilija:

Sveikinu jus su tokiu netrumpu "buteliukų" eroje žindymo stažu. Išties žindymas gali būti tikras iššūkis mamytei. Jūsų aprašyta situacija nėra lengva, bet kaip sako sena gera patarlė - nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Kitaip ir būti negali, nes žindymas - tiesiog tobula gamtos dovana mamytei ir vaikeliui.
Nors ir kaip neįtikėtinai skamba, tačiau tokių vaikų, kurie patys užmigtų ir kuriems nereikėtų tėvelių, o ypač mamos artumo ir nuraminimo tikrai nėra daug. Iš patirties galiu pasakyti, kad tokie vaikai, jei neturi mamos artumo, turi kitus nusiraminimo būdus, o  pats populiariausias - čiulptukas! Čia būtų galima parašyti visą eilę priežasčių, dėl kurių žindymas yra geriau nei čiulptukas. Jas, ko gero, jūs ir pati neblogai žinote (dantų sąkandžio defektai, sunkumai atpratinant nuo čiulptuko, sumažėjusi pieno gamyba ir kt. ). Taigi ką nors čiulpti dėl nusiraminimo tokio amžiaus vaikui ir vyresniam vis dar yra NORMALU. Na o žindomam vaikeliui tam tikslui tarnauja mamos krūtis. Jūsų situacijoje galbūt vertėtų paieškoti priežasčių, kodėl Jūsų dukrytei taip reikia Jūsų artumo. Taip galėtų būti ir dėl ligos ar dantukų dygimo (itin skausmingai dygstant krūminiams dantims vaikeliui reikia ne tik nuraminimo, bet ir švelnaus dantenų masažo, kurį užtikrina žindimas), ir dėl per intensyvaus dienos ritmo (dažnos kelionės, per intesyvus vaiko ugdymo procesas, būreliai, dažni svečių apsilankymai ir pan.). Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai kiek laiko skiriate savo mažajai dieną ir kaip jį praleidžiate. Galbūt dukrytei trūksta Jūsų dėmesio.
Mamos psichologinė būsena ir ramybė, nemažiau svarbi nei vaiko. Juk laimingų ir savimi patenkintų mamų, tokie pat ir vaikai. Neprisiimkite visų buities ir vaiko priežiūros rūpesčių tik sau. Leiskite ir tėveliui dalyvauti šiame procese. Migdykite vaikelį pasikeisdami - tėvelis ir dukrytė tikrai atras savų būdų kaip prisišaukti dėdę Miegą. Tik viskam reikia kantrybės ir kaip sakytų Karlsonas - "Spakoistvyje, tolko spakoistvyje " :) Dieną taip pat galite paieškoti pagalbininkų - močiučių, tetų, vyresnių pusseserių ar draugių  - kurios galėtų savaip pamigdyti mažylę. O pati tuo metu galėtumėte nubėgti į kirpyklą ar parduotuvę palepinti savęs. Taip ir vaikutis pamatys, kad be krūties yra ir kitų malonių būdų nusiraminti ir jūs jausitės ramesnė bei labiau atsipalaidavusi bei spinduliuosite ramybę savo vaikeliui. Tada gal ir keltis naktį reikės mažiau ;) Tačiau nevertėtų forsuoti ir persistengti - darykite taip kaip malonu jums pačiai ir jūsų dukrytei. Tikrai ateis metas, kai krūtis nebebus tokia svarbi Jūsų dukros gyvenime - iki kol pati nesusilauks vaikiukų :) - tačiau potyris, jog visada busite šalia, jei tik to prireiks, išliks, net kai nesate fiziškai arti. Galų gale - nervų sistema bręsta kiekvieno labai individualiai - vienam mėnesiu ilgiau, kitam trumpiau, vienas vaikas labai jautrus, kitas labiau prislopintas. Tokia jau ta Gamta - mėgsta įvairovę :) Didžiuokitės ir džiaukitės tuo, ką duodate savo dukrytei - juk ne visos tam ryžtasi, nors ir gali KIEKVIENA!