Pradžių pradžia

Laba diena,

norėčiau pasidalinti savo patirtimi apie gimdyma KMUK. Gimdymas prasidėjo sekmadienį, kai atvykom į klinikas, kaklelis jau buvo beveik atsivėręs, tai gimdymas ilgai nebeužtruko. Akušerė daug kuo padėjo, esu patenkinta jos darbu, viską paaiškino ir labai padėjo. Kai gimė dukrytė iš karto ją paguldė ant manęs, abi turėjom laiko pailsėti. Po keliolikos minuciu akušerė padėjo pamaitinti dukrytę. Gimdykloje prabuvom 2 val, o tada jau pervežė į bendrą palatą. pagalbos sulaukiau iš viso personalo. Tą pačią dieną atėjo pasiteirauti apie mano sveikatą ir kaip sekasi maitinti kūdikį. Iš pradžių sunku buvo maitinti,nes mažiukė niekaip nemokėjo taisyklingai paimti, tai personalas šiuo atveju daug kuo padėjo. Paaiškino kaip reikia duoti krūtinę, duoti valgyti mažylei kiek ji nori ir kada nori. Kiekvieną dieną ateidavo daktarė pasižiurėti kaip laikosi mažiukė ir kokia jos būklė. Esu patenkinta šia klinika, antrą kartą tikrai važiuočiau gimdyti čia.

Prieš dvi savaites pagimdžiau dukrytę KMUK. Esu be galo patenkinta personalo darbu ir paslaugumu. Gavau labai daug pagalbos žindymo klausimais. Po gimdymo su vyru dvi valandas buvome vieni su dukrele. O dukrytę ant krūtinės iškart padėjo, bet ši žįsti nepanoro. Akušerė ir gydytojas buvo labai malonūs viso gimdymo metu.

Po gimdymo ligoninėje tiek akušerės, tiek slaugytojos ir net valytojos buvo labai malonios, rūpestingos. Užeidavo į palatą po kelis kartus pasiteirauti, ar viskas gerai, ar nieko netrūksta (gulėjau bendroje palatoje). Dukrytė visą laiką buvo su manimi, maitinti galėjau visą laiką.

Aš taip pat galiu pasidalinti tik neigiama patirtimi apie KMUK. Mano vaikelio kelias į šį pasaulį buvo sunkus: 8 valandas gimdžiau pati, bet viskas baigėsi Cesario pjūviu. Pirmą kartą vaiką atnėšė pamaitinti po 5 val., vaikelis praktiškai nieko nepavlgė į ką man buvo pasakyta, kad normalu, jis turi atsargų. Taip man personalas kartojo dvi savaitgalio dienas. Jokios pagalbos maitinimo klausimu nesulaukiau. Užeidavo pasiteirauti ar maitinu, kai pasiguosdavau, kad nepaima krūties, nelabai valgus, mane „nuramindavo“, kad dar nemoka – išmoks. Arba, kad matyt nenori valgyt – turi atsargų. Kai pirmadienį atėjo vizituoti naujagimių gydytoja ir pasvėrė vaiką paaiškėjo, kad jo svoris sumažėjo nuo 4100 g iki 3700 g. Tuomet jau sulaukiau priekaištų iš gydytojos, ką aš sau galvoju, kodėl vaiko nemaitinu. Tada prasidėjo „bauginimai“, kad darys vaikui tyrima ar nebadauja, tuomet duos misiniu ir t.t. Nepaisant to, kad pieno aš turėjau, mums atnėšė mišinį. Vienintėlė akušėrė, kuri man labai padėjo, neleido duot mišinio, o liepė nusitraukt pieną ir duoti vaikui kartu su krūtimį per zonduką. Taip, pasak naujagimių gydytojos „pražaidžiau“ 4 dienas. Svoris nebekrito bet ir sparčiai neaugo. Tuomet pasakė, jei noriu 6 parą važiuot namo, baigt tuos žaidimus ir duoti vaikui buteliuką, jei jau noriu maitint savo pienu. Priešingu atvėju vaikas gali atsidurt po lašelinėm. Po tokių komentarų nieko nebeliko, kaip tik nusitraukti piena ir duoti iš buteliuko.

Grįžę namo iš buteliuko valgėm dar vieną diena, po to užsidariau su vaiku visai dienai į miegamajį, kantriai dėjau vaiką prie krūties ir miegojom prie jos, ir valgėm. Rezultatas - jau antra savaitė nebežinom kas tas butėliukas, sėkmingai valgom mamos pieną iš krūties. Už tai galiu padėkoti Žimdymo kursams ir vyro sesei, kuri su manimi dirbo ligoninėje ir užkūrė pieno gamyba :)

Jei gimdysiu antrą vaikėlį - KMUK tikrai nesirinksiu.