Pradžių pradžia

Na o aš iš  daugumos savo pažįstamų ir asmeninės patirties galiu pasakyti, kad nesigailiu pasirinkusi šią ligoninę gimdymui. Gydytojų ir akušerių elgesys ir bendravimas buvo labai malonus ir šiltas, o ligoninės atmosfera labai jauki. Gimus vaikeliui, akušerė iš karto padėjo nuogą ant mano krūtinės, leido džiaugtis pirmomis vaiko gimimo minutėmis, parodė, kaip žindyti. Priešingai nei anksčiau esančiuose komentaruose, galiu patikinti, kad akušerės apsilanko pas gimdyves dažnai ir tikrai pasidomi kaip jaučiamės ir kaip sekasi žindyti. Jei kas negerai, visada padeda, maloniai paaiškina, elgiasi švelniai ir globėjiškai. Šią ligoninę rinkausi paskatinta moterų ne vieną kartą gimdžiųsių šioje vietoje ir labai patenkintų. Nepasitenkinusių visada buvo ir bus, bet mano patirtis apie šią istaigą parodo, kad sąlygos čia puikios ir ramia sąžine rekomenduoju ją visoms būsimoms mamoms :) Ši ligoninė tikrai verta naujagimiui palankios ligoninės vardo!!! čia dirba tikrai patyrusių profesionalų akušerių komanda.

Sveiki visi,

Labai smagu, kad galiu parasyti, pasidalinti savo isgyvenimais, patyrimais, ziniomis. Esu kauniete. liko vos keliolika dienu iki gimdymo. ruosiuosi gimdyti 2 klinikinej ligoninej. kalbejausi su savo drauge, kuri 3 metus is eiles atlikinejo sioje ligoninej praktika (mokesi akusere buti :) ), ir labai nusivyliau isgirdusi jos pasakojimus apie tai, kaip sioje ligoninej priimami gimdymai.... ji labai patare, kad salia butu artimas zmogus, kad akuseres ar gydytojos neizeidinetu ir pan. kitas dalykas: beveik niekada tik ka gimusio kudikelio niekas mamai ant pilvo neuzdeda, kad jis pats susirastu kruti ir pradetu zysti (lankiau zindymo paskaiteles, ir ten buvo minima, kad po kudikio gimimo, mama su vaiku turi palikti 2 val ir tik po to ateiti gydytojai), taip pat dar vis pulsuojanti virkstele nukerpama. taip supratau, kad stengiamasi kuo greiciau sutvarkyti mazyli ir jo mama ir tik po visu apziuru juos kartu palikti. 

labai nusiminiau su drauge pasikalbejusi, ir nezinau kaip cia reikes elgtis. gal kas nors galite patarti? gal reikia nekaltai uzklausti svo ginekologes, pas kuria lankausi, kaip ten toj ligoninej elgiasi, kai ji priimineja gimdymus. nenoriu as toj gimdykloj pasirodyti kaip kokia savo teoriju irodintoja, bet man zindymas labai svarbus, labai noriu zindyti savo mazyli ir kuo ilgiau, nes pries 11 metu gimusia dukryte maitinau beveik 6 menesius nusitraukinedama pieneli (nes mokiausi). pries ta 11 metu dar gulint ligoninej, pradejo kieteti krutis, pienelio mergyte neistraukdavo, tai man seseles pradejo deti spiritinius kompresus. pagalbos praktiskai nesulaukiau, nors tikrai domejausi, klausiau ju, gal reiktu kazkaip nusitraukt ir pan.

Labai noreciau sulaukti patarimu, pagalbos. o gal as per anksti stresuoju del visko?

Aciu uz galimybe pasisakyti

Deja deja, nors mano dukrytei jau ketvirtas menesiukas, vis dar jauciu nuoskauda del to, kad gydytojai nepadare nieko, kad vaikelis pirmiausia gautu mano pienelio. Taip, gimdziau su temperatura, taciau komplikaciju nebuvo. Del visa ko kudikis buvo nunestas i inkubatoriu stebeti. As po gimdymo 2val. buvau gimdykloje, o dar 2valandas laukiau savo kudikio palatoje. Vaikelis buvo sveikas, jam buvo viskas gerai-taip teige medikai. Ir ka jus manot: atnesa sesute vaikeli po 4valandu nuo gimimo ir pareiskia lengvabudikai "labai reke, tai davem misinuko. dabar maitink 6ta valanda."(tai ji pasake 10ta val. ryte). Man buvo labai skaudu. Juk si ligonine skelbiasi, jog yra uz zindyma.. Jei vaikelis reke, galejo pasakyti ir as buciau pati atejusi i vaiku palata ir paemusi pazindyti. Juk pirmas zindymas yra labai svarbus. O laukiau tikedamasi, kad arba man bus liepta ateiti pazindyti, arba bus atnestas kudikis. 

Kitas dalykas - mokymas zindyti. Nebuvo imanoma priskviesti akuseres. O kai atejo, liaudiksia tariant pamaige papa, "sako nu ir zindyk.. " Va, toks tas mokymas. Kita diena, akusere, kuri prieme gimdyma, atidziau parode, kaip zindyti, taciau per 7dienas (tiek gulejome ligonineje) niekas nepasidomejo, kaip man sekasi zindyti. Viska dariau pati, remdamasi gyd. Vingro knyga "Pirmieji kudikio metai". taip pat niekas nepamoke nusitraukti pienuka. Palatos daktare sako: "po maitinimo nutrauk piena i kriaukle"- kazkoks absurdas! 

Taigi padariau isvada, jog niekam nerupi, kaip tu maitini vaikeli po gimdymo. Priekaistu buciau sulaukusi, jei vaikelis butu numetes svorio, o nenumete nei gramo, nes as labai stengiausi maitinti.. Jei ko paklausi, atsako pavirsutinskai, akivaizdziai parodydami, jog neturi tau laiko arba tiesiog nera suinteresuoti padeti ir atsakyti i klausimus. 

Dziaugiuosi, jog pati maitinu savo dukryte. Kad sugebejau pati rasti atsakymus. Dabar belieka pamirsti nuoskaudas, patirtas ligonineje ir dziaugtis zindymu. Buvo pikta ne tik man, bet ir mano vyrui. Jauciu didziuli palaikyma is jo, kad vaikelis augtu sveikas, zindomas mamos pienu. Na, o sioje ligonineje antro vaikelio negimdyciau. Turedama patirties, nebereiktu man klausineti, kaip zindyti, taciau bijociau, jog vel bus atimta galimybe ir dziaugsmas pazindyti pati pirmaji karta savo kudiki, kuriam reikia ne buteliuko, o mamos silumos. 

Sekmes visoms mamytems.

:)