Pradžių pradžia

Konsultuoja mama Jolanta:

Laba diena, mamyte Diana,

Pirmiausiai - labai apgailestauju, kad taip anksti teko nutraukti žindymą dėl klaidingos informacijos. Tačiau tuoj pat skubu jus pradžiuginti - žindymo sėkmė nepriklauso nuo to, kaip jums sekėsi žindyti ankstesnius vaikus - žindėte trumpai ar ilgai, nutraukėte greitai ar po truputėlį. Žindymo fiziologija nuo to nepasikeičia: nėštumo metu krūtys ruošiasi gaminti pienuką, o naujagimiui gimus užsisuka "paklausos - pasiūlos" ratas, už kurį atsakingi du hormonai - prolaktinas ir oksitocinas. Dėl pirmojo pienukas gaminsis nuolat, o dėl antrojo - kiekvieno maitinimo jo išsiskirs tiek, kiek reikia. Dėl to KIEKVIENA moteris (išskyrus vos keletą išimtinių atvejų) gali išmaitinti vieną kūdikį (o esant reikalui ir du) vien savo pienu mažiausiai 6 mėn., o derinant su atitinkamu maistu - tiek, kiek kūdikiui to reikės. Taigi fiziologiškai Jūs būsite visiškai pajėgi žindyti kitą savo vaiką, tačiau tyrimai rodo, kad moterys turėjusios neigiamą ankstesnę žindymo patirtį ir kitus savo vaikus dažniau žindo trumpiau. Šį fenomeną daugiausiai lemia psichologiniai veiksniai tokie, kaip išankstinis nusistatymas, kad man neužteks pieno, bei žinių apie tai, kaip spręsti žindymo metu iškylančias problemas stoka. Tačiau nevertėtų nusiminti - juk turite mažiausiai devynis mėnesius, kad galėtumėte padirbėti su savimi ir savo įsitikinimais, visa kita už jus padarys jūsų organizmas :)
Dar norėčiau paanalizuoti savo akimis Jūsų situaciją, kokias galimas išeitis joje aš pastebėjau.  Pradžioje rašėte, kad dukrytė užmigdavo vos pradėjusi žįsti užmigdavo. Tikėtina, kad per tokį trumpą laiką ji ne ką tepavalgydavo. Kad vaikelis pasisotintų, o kartu ir duotų pienuko "užsakymą" kitam maitinimui, reikalinga gera krūties stimuliacija ir ištuštinimas. Tai užtikrina efektyvus žindimas. Jei vaikelis per greitai prie krūties užmiega, reikėtų jį visiškai išbudinti (pakasant padukus, nugarytę, vėsiu vystyklu perbraukiant per veiduką ar net pakeičiant sauskelnes). Taip valgyti turėtų bent 10-15 min. (taip žįsti turėtų didesnį valgymų skaičių), stebint, ar teisingas apžiojimas (apžiotas ir dalis rudojo laukelio), ar girdimas rijimo garsas. Žindymas naktimis taip pat yra "privalomas" pirmųjų mėnesių kūdikiui, nes naktinis pienukas yra riebiausias, o augimą skatinantys hormonai kūdikio organizme taip pat išsiskiria daugiausiai naktį. Dienomis ir naktimis reikėtų žindyti kas 2-3 h (dienomis dažniau, naktimis rečiau).
Per pirmąsias tris savaites, kai dar žindėte jūsų dukrytė, priaugo tikrai pakankamai svorio - tad pienuko jums netrūko. Žindomiems kūdikiams leidžiamas svorio prieaugis per mėnesį pirmąjį pusmetį vidutiniškai (!) yra apie 500g. Apie 3 sav. naujagimiai patiria augimo šuolį ir pienuko jie išgeria daugiau.Nors pieno gamyba kurį laiką atsilieka, nereikėtų skubėti pirkti mišinuko. Dažnesnis žindymas (kas valandą ar dažniau, jei reikia) užtikrins reikiamas kalorijas. Keletas dienų kantrybės ir pienuko gaminsis tiek, kad užtikrins jūsų vaiko poreikius, o jūs greičiausiai vėl sugrįšite prie įprasto žindymų dažnio. Nuo mišinių vaikutis greitai pasisotina ir ilgiau būna ramus, nes jie sunkiau virškinami, nei motinos pienas. O vėliau kadangi pakaitomis duodavote tai krūtį, tai buteliuką, jūsų dukrytė "susipainiojo", t.y. nebežinojo kaip gerti iš krūties. Žindimo ir gėrimo iš buteliuko mechanizmai skirtingi. Be to žįsti yra sunkiau ir priešingai nei geriant iš buteliuko ne iš kiekvienos mamos krūtų pienas ima tekėti vos patraukus. Neretai turi būti bent pusės minutės aktyvus žindimas, kad suveiktų pienuką iš krūties atpalaiduojantis oksitocino refleksas. Tad greičiausia jūsų mažylė smarkiai susinervindavo, kai gaudavo valgyti ir nežinodavo kaip tą maistą šį kartą reikės pasiimti.
Na o kalbant apie pieno nusitraukimą - tiek rankomis, tiek pientraukiu - vien tam, kad įsitikintum, ar turi pienuko, manyčiau nėra geras sumanymas. Viena vertus nei pientraukiu, nei rankomis neištrauksite tiek pienuko, kiek realiai jo suvalgytų jūsų kūdikis. Tik jis vienintelis tą "idealų" kiekį žino geriausiai. O kas gali garantuoti, kad nusitraukus mažesnį nei tikėjotės kiekį nepadarysite skubotų išvadų dėl savo pieno gamybos pajėgumo? Antra vertus, reikia tam tikrų nusitraukinėjimo įgūdžių, nes taip pat, kaip nepavyko jums nusitraukti rankomis, gali būti keblu ir tą padaryti pientraukiu. Pagrindinė taisyklė - reikia stengtis imituoti natūralų kūdikio žindimo procesą. O pats nusitraukinėjimas gali gerokai užtrukti - tai ką kūdikis padaro per vos dešimtį minučių, jums gali tekti dirbti dvigubai ar trigubai ilgiau.
Linkiu jums daugiau pasitikėjimo savimi kaip mama ir tuo, ką besirūpindama kiekvienu gimusiu vaikeliu, VISOMS mamoms davė pati Gamta! Didelės sėkmės :)

Išklausykite mūsų pasirengimo žindyti kursus, ten gausite daug atsakymų ir sustiprės pasitikėjimas.