Naujagimiui palankios ligoninės vertinimo kriterijai

Palankumo kriterijai

Dešimtyje reikalavimų numatoma pakeisti nusistovėjusią tvarką gimdyklose ir pogimdyminiuose skyriuose, kad motina ir kūdikis nuo pat jo gimimo galėtų būti kartu 24 valandas per parą. Vaikas gali būti atskirtas nuo motinos tik išimtiniais atvejais (dėl grėsmės motinos ar kūdikio gyvybei). Gimdyklų darbo organizavimo pakeitimai turi užtikrinti ankstyvą žindymo pradžią: odo prie odos kontaktą tuoj po gimimo iki naujagimis pirmą kartą  pažįs arba bent vienai valandai, jei mama nežindys.

Daugiau nei 100 000 ligoninių visame pasaulyje yra pareiškę norą tapti PNL, o dar daugiau jų greitu laiku bus pripažintos “Palankiomis naujagimiams ligoninėmis”. Lietuvoje kai kurios gimdymo įstaigos yra įvertinę savo atitikimą palankumo kriterijams ir buvo vertintos pagal pasaulinius kriterijus.

PSO ir UNICEF teigia, kad „Laktacijos ir žindymo konsultacinių centrų, į kuriuos moterys gali kreiptis konsultacijų, įkūrimas padėjo prailginti kūdikių žindymo laiką ir yra ekonomiškai naudinga parama, lyginant su kitomis vaikų sveikatą užtikrinančiomis paslaugomis“.

Gimdymo namai ir ligoninės, kuriose yra akušeriniai skyriai, vaikų skyriai, kuriuose gydomi kūdikiai ar suaugusiųjų skyriai, kur gali patekti žindanti moteris, turi siekti įgyvendinti 10 reikalavimų:

1. Įstaiga turi turėti visuotinai priimtinas nuostatas (politiką) apie žindymą ir jo rėmimą. Tos nuostatos turi būti surašytos ir prieinamos visam sveikatos priežiūros bei patarnaujančiam personalui, viešai iškabintos, kad su jomis galėtų susipažinti pacientai.
2. Visas įstaigos personalas – administracija, personalas tiesiogiai dirbantis su pacientais ir patarnaujantis personalas – turi būti išmokytas, kaip įgyvendinti programą.
3. Visos nėščiosios, kurios patenka ar lankosi sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti informuojamos apie žindymo privalumus kūdikiui, motinai, šeimai ir dirbtinio maitinimo trūkumus bei pavojus. Visos nėščiosios turi būti mokomos kaip taisyklingai žindyti ar prireikus rankomis nutraukti pieną.
4. Tuoj po gimdymo (nesvarbu, ar vaikas gimė natūraliai takais, ar per cezario operaciją) inicijuoti motinos ir naujagimio oda prie odos kontaktą ir  palikti kūdikį su motina (prižiūrint personalui) neribotam laikui, iki kūdikis pirmą kartą pažįs krūtį, o jei kūdikis nebus žindomas, bent viena vaalndą. Jei tuoj po gimimo dėl motinos ar kūdikio būklės to padaryti neįmanoma, kūdikis turi būti glaudžiamas prie krūties tuoj pat, kai tai leidžia jo ar motinos sveikatos būklė.
5. Sveikatos priežiūros personalas turi paaiškinti ir parodyti motinai, ką ji turi daryti, kad nemažėtų pieno, jei ji yra atskirta nuo kūdikio.Kiekviena moteris turi būti išmokyta rankomis ištraukti pieną.
6. Kūdikiai turi būti maitinami tik motinos pienu, jei nėra medicininių priežasčių duoti vaistus ar kitą maistą. Žindomiems kūdikiams neturi būti duodama jokio papildomo maisto ar gėrimo.
7. Įstaigoje turi būti sudarytos sąlygos motinai būti su kūdikiu 24 valandas per parą.
8. Kūdikiai turi būti žindomi tiek kartų, kiek jie nori, ir taip ilgai, kiek jie nori – ir dieną, ir naktį.
9. Įstaigoje kūdikiams neturi būti duodami čiulptukai, dirbtiniai spenelių pakaitalai, antspeniai. Jei yra būtina, kūdikiai turi būti maitinami kitais būdais, bet ne iš buteliuko(iš taurelės, švirkštu, pipete, šaukšteliu).
10. Išrašomos iš sveikatos priežiūros įstaigos žindančios motinos turi būti informuojamos apie  bendruomenines žindymo paramos ir pagalbos grupes, žindančių mamų savitarpio pagalbos grupes, “Mama-mamai” grupes ir pan.

Šaltinis:

Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyva. Peržiūrėta, atnaujinta ir praplėsta integtuotai priežiūrai. Pasaulio Sveikatos Organizacija 2009.

www.who.int/nutrition/publications/infantfeeding/bfhi_trainingcourse/en/

Atvejai, kuomet pateisinami pieno mišiniai

Išskirtiniais atvejais gimdymo skyriuje kai kuriems naujagimiams reikia duoti gerti ir maisto papildomai ar vietoje motinos pieno.
Daroma prielaida, kad labai sunkiai sergantys kūdikiai, kūdikiai, kuriuos reikia operuoti ir labai mažo svorio naujagimiai (sveriantys mažiau 1500 g) bus prižiūrimi Intensyvaus sekimo skyriuje. Jų maitinimas bus numatytas individualiai, pagal jų individualius mitybos poreikius ir funkcines galimybes, nors motinos pienas yra rekomenduojamas visais atvejais. Kūdikiai, kuriais reikia rūpintis Intensyvaus sekimo skyriuje, yra tokie:

• Labai mažo gimimo svorio kūdikiai, gimę neišnešioti kūdikiai, sveriantys mažiau nei 1500 g ar gimę jaunesni nei 32 savaičių;
• Kūdikiai su ryškiais nesubrendimo požymiais, akivaizdžiai gręsiančia hypoglikemija ar kuriems reikia gydyti hypoglikemiją, ir kurie nepriauga svorio dažniau žindomi ar maitinami didesniu motinos pieno kiekiu.
• Kūdikiams, kurie yra pajėgūs būti su mamomis palatose, yra tik keli atvejai, kuomet reikia papildų. Tam, kad įsitikintumėte, ar skyriuje yra pagrįstai naudojami skysčiai ir pieno mišiniai, kiekvienam kūdikiui, gaunančiam papildus, turi būti diagnozuota:
• Motinos sunki pogimdyminė būklė (psichozė, eklampsija arba šokas);
• Kūdikiai su įgimtais metabolizmo sutrikimais (galaktosemija, fenilketonurija ir t.t.);
• Kūdikiai, kuriems akivaizdžiai trūksta skysčių, pvz., fototerapijos metu dėl geltligės, kuomet dažnesnis žindymas neužtikrina pakankamo skysčių kiekio;

Kūdikiams, kurių motinos vartoja vaistų, kurie nesiderina su žindymu, pvz., citotoksiniai vaistai, antityroidiniai vaistai, išskyrus propylthiuracilį.

Kuomet žindymas turi būti šiek tiek uždelstas ar pertrauktas, motinoms turi būti padedama pradėti ir palaikyti laktaciją, pvz., ištraukiant pieną rankomis ar rankiniu pientraukiu, kad jos būtų pasirengusios žindyti kūdikį kai tik tam bus prielaidos.

Šaltinis: 

http://apps.who.int/iris/bitstream/10665/69938/1/WHO_FCH_CAH_09.01_eng.pdf?ua=1

WHO/NMH/NHD/09.01 .

WHO/FCH/CAH/09.01